Tailandietiškas lietuviškų šašlykų pakaitalas
O čia šįvakar išbandėm tuos pačius vėrinukus Vilniuje – nedrįsčiau to pavadinti tailandietišku patiekalu, nes čia viskas per daug paprasta ir būdinga ne tik Rytams, bet vis tiek – tai pirmasis maistas, kurį Lietuvoje mes „nusikopijavome“ iš Tailando. Bet ne paskutinis – maloniai nustebom, kad Lietuvoje galima rasti dauguma ingridientų, kurių reikia tailandietiško raudonojo kario paruošimui, artimiausiu metu išbandysim ir jį (jei pavyks, turbūt parašysim, jei ne – paliksim tyliai istorijai:)
Jei norite paįvairinti skrandžio gyvenimą vasarą nuo lietuviškų šašlykų, labai paprasta: ant medinių pagaliukų sumaunat prieskoniuose ištrintos ir plonais gabaliukais supjaustytos vištienos filė, ananasų, paprikų ir vos keletą minučių pakepat ant žarijų. Tada dar užmaukit slyvinį pomidorą (nepadarykit klaidos, kaip mes pradžioj – kepėm ir jį, kol supratom, kad jį geriau užmauti ant iškepusio vėrinuko:). Padažui, kaip ir Tailande, nusipirkom saldžiarūgščio raudono padažo, ir aštraus skonio mėgėjams – dar ir aitriųjų paprikų padažo (aštrumas tikrai priminė Tailandą:).
(Kas norit išbandyti raudonąjį karį – skaitykit čia, mums pavyko ir patiko)
PS: o už desertus žinot, kas gaunat ne viešas padėkas – mielai bet kada pakartosim :))
Atrodo skaniai. O nuo kada šašlykai yra lietuviškas patiekalas?
Jei pagal kilmę, šašlykas aišku nėra lietuviškas, bet mes juk ir cepelinus nacionalizavom, nors jie ne mūsų, tai kodėl šašlyko simboliškai negalima pavadint lietuvišku, kai vasarą gamtoje jis būna populiariausias patiekalas?:)
Geras, nezinojau, kad mes cepelinus nacionalizavom…is ko???
Nemažai teorijų yra apie cepelinus, man patinka šita Giedriaus:
http://giedrius-v.livejournal.com/101844.html