LithuFuckingWhat ir LithuFuckingWhere – kalbant apie neišnaudotus Lietuvos įvaizdžio kūrimo šansus

LithuFuckingWhat ir LithuFuckingWhere – kalbant apie neišnaudotus Lietuvos įvaizdžio kūrimo šansus

Šansas Lietuvai, kurį turbūt ir vėl praleisim. Ir vėl, nes prieš trejetą metų jautrumo ašaromis pavertėme vieną šansą, kurį mums tąkart irgi suteikė UK su karikatūra „Every Lithuanian Helps“:https://goo.gl/K0ihtQ. Šįkart šansas kitas, bet vėl suteiktas brito komiko Johno Oliverio, kurio JAV rodomos laidos video dauguma jau dalinotės FB:https://www.youtube.com/watch?v=wYOM00Xx29c.

Antrą kartą pažiūrėjus šį įrašą į galvą šovė dvi idėjos, dovanoju viešam teismui, gal kas išdrįs įgyvendinti.

Pirmoji – ekstra greita. Jeigu įvyktų toks stebuklas, ir kas nors per artimiausias dvi dienas iki UK referendumo dėl išstojimo iš ES sugebėtų sukurti atsakomąją dainą / himną, kuris būtų sarkastiškas atsakas iš šalies, pažymėtos kaip „Where the f*ck is Lithuania?“ – tai galėtų būti ne mažesnis virusinis video nei originalus Johno Oliverio himnas (peržiūrėtas jau apie 4 mln. kartų). Ir tikrai pravažiuotų per britų žiniasklaidą – šansas išgarsėti kažkam iš kūrėjų ir kartu su humoro atsakyti į klausimą „Where the f*ck is Lithuania?“. Bet laiko yra max 2 dienos viskam. 🙂

Antra mintis – Lietuva savo įvaizdžio nesėkmingai ieško jau turbūt bent porą dešimtmečių: prikurta n neveikiančių strategijų, kas keleri metai pristatomas naujas prekės ženklas Lietuvai (http://goo.gl/m5xHgd), kuris netampa hitu, neprigyja ir naudojamas tik iš reikalo. Neidentifikuoja mūsų užsieniečiai nei su drąsia šalimi, nei su Baltijos širdimi, nei su dar galas žino kuo – neveikia, ir taškas. Bandymas pastatyti didžiausią „Like“ mygtuko skulptūrą ir taip gauti feisbuko pasaulio dėmesio irgi virto eiliniu fiasko. Neabejoju, kad dar bent porą dešimtmečių blaškysimės nerasdami Lietuvos išskirtinumo ir bijodami pripažinti, kad esame tiesiog per maži, kad būtume įsimintini. Tai kodėl gi, po velnių, neišnaudoti šito mūsų minuso ir nepaversti jo privalumu – jau įsivaizduoju, kokią nuostabią užsienio turistų tyzinimo kampaniją įmanoma sukurti pasirėmus tuo pačių britų pasiūlytų klausimu: „Where the f*ck is Lithuania?“. Kalbėti taip, kad kiekvienam, pamačiusiam Lietuvos skleidžiamas žinutes ir reklamą, kiltų noras pagooglinti ar pasukinėti gaublį, ieškant atsakymo į tą patį klausimą – Kur, po velnių, ta Lietuva yra? Taip, mes pasakytume, kad esame maži ir nepastebimi, bet garsiai apie save rėkiančių ir taip yra daug, tai kodėl silpnybės nepaversti didžiausiu pasaulyje slėpynių žaidimu – surask Lietuvą.

Mažesniu masteliu vykstančių tokių erzinančių slėpynių pavyzdys – prezidentės FB įrašas, prieš keletą metų sukėlęs šaršalą su hashtagu#kasTasRokas?, ir iki šiol kasmet sėkmingai kartojamas (kasmet tas pats kartojamas postas su Roko irisais surenka bent 10-15k like’ ų:https://goo.gl/Nvvv6f).

Tarptautiniu mastu panaši frazė jau yra skambėjusi, bet ji nė kiek nesikerta su valstybės įvaizdžiu – visi prisimenat šokantį Mattą:www.wheretheheckismatt.com. Ir čia pavyzdys, kad bijant žodžio „f*ck“, alternatyvų rasti galima.

Mažas papildymas: įsivaizduojat, kiek keistai įdomių sprendimų galima būtų įgyvendinti? Kai iki šiol apklausose siekta kuo didesnio Lietuvos žinomumo, tai dabar galėtų būti priešingai: tikslas – kuo daugiau užsienio šalių piliečių turi nežinoti, kur yra Lietuva. Vien tokios apklausos komunikavimas duotų priešingą, t.y. tikrąjį siekiamą rezultatą. Invisible country – Lithuania. Siekdami nematomumo, būtume matomesni nei akcentuodami iš tikrųjų nematomą drąsą ar dar ką. O kur dar marios vietos fantazijai kuriant turistinius suvenyrus – nuo žemėlapių su ištrinta Lietuva iki nepermatomų akinių nuo saulės ir t.t.

Tuo labiau, kad kol kas valstybiniu mastu nedrįstama pripažinti dar vienos problemos dėl angliško Lietuvos pavadinimo – kol neįšdrįsime (kaip estai prieš šimtmetį) nusimesti nereikalingos H raidės iš Lithuania (http://goo.gl/4qZ1pw), tol ne tik geografinė Lietuvos padėtis bus mįslė užsieniečiams, bet net ir jos pavadinimo ištarimas. Juk net ir sėkmingiausiame lietuviškame filme „Redirected“ visiems labai skaniai ir visiškai nejautriai susivalgė pagrindinio personažo frazė – „Lithu..fucking..what?“ (https://goo.gl/SiWvFy). O bet koks šalies simbolio ar pavadinimo keitimas jau savaime gali dominti pasaulį ir tapti dėmesio traukos objektu – N. Zelandija ta įrodė pernai ir šiemet, ilgai keitusi savo šalies vėliavą, galiausiai jos taip ir nepakeitusi, bet gavusi milžinišką pasaulio dėmesį.

O beje, mūsų afrikietiška Trispalvė šitoms slėpynėms irgi puikiai tiktų – pėdų mėtymui į Afriką.

Apjungus du klausimus – „Lithu..fucking..what?“ ir „Lithu..fucking..where?“ galėtų gautis nuostabi ir tikrai pagaliau drąsi Lietuvos įvaizdžio kūrimo kampanija. Tik tam reikia ne tik teoriškai deklaruojamo drąsios šalies su nedrąsiu logotipu įvaizdžio, bet ir valstybės galvų realios drąsos.

Įrašas originaliai paskelbtas čia: www.facebook.com/photo.php?fbid=10156999556240366

Karolis Žukauskas

Karolis Žukauskas

Comments are closed here.