Apie naują, raudoną, senovinį jauno Vilniaus įvaizdį – „Vilnius Logik“

logik

Apie naują, raudoną, senovinį jauno Vilniaus įvaizdį – „Vilnius Logik“

Šviesmetį vėluoju su aktualijomis, bet Vilnius netikėtai paraudonavo per mūsų atostogas, o ir tik dabar paskaičiau įdomią Dizainologijos analizę (http://goo.gl/O1u6PM), peržiūrėjau išsamiau ženklo pristatymo prezentaciją (http://goo.gl/XYQwlA). Miestų ir šalių įvaizdžiai man įdomūs dar nuo bakalaurinio rašymo laikų, tai čia įkišiu savo nuomonę.
Šiaip man patinka, kai bet kuris Lietuvos miestas kažką bando daryti su savo įvaizdžiu ar prekės ženklu – nors kartais tie bandymai būna kreivi šleivi, bet jie bent jau išduoda, kad miestai pradeda rūpintis savo įvaizdžiu (kas labai sunkiai sekasi mūsų valstybei, gal pavyks miestams?). O per klaidas anksčiau ar vėliau atsiras ir kokybė – atsiras miestų konkurencija, tobulės ir prekės ženklai. Svarbu, kad būtų supratimas, poreikis ir mažiau verkimo, kad tokiems dalykams paskiriamos šešiaženklės sumos (normali kaina, įvertinus visus darbus – tai nėra tik vieno logotipo nupiešimas, jei ką).
Grįžtant prie Vilniaus, kas man patiko:
– „Vilnius Logik“. Iš pradžių į šį Vilniaus įvaizdžio šūkį žiūrėjau kreivai, bet kuo toliau, tuo labiau jis man patiko, nes jame galima sutalpinti labai daug įdomių sprendimų. Jis ir vairalo potencialo turi (tiek vidaus rinkai, tiek užsieniui), jei tik bus ties tuo padirbėta. Įdomių kontrastų miestas: „miestas miške“, „dera alus ir vynas“ ir t.t. – šitą liniją būtų galima visai smagiai pratęsti, kartais net ir nebijant įsivelti į saviironijos žaidimą, kai miestas tarsi pats iš savęs pasijuoktų ir taip intriguotų tiek užsienio turistus, tiek verslą. Ir viskas „Vilnius Logik“ rėmuose. Potencialas tikrai neblogas, ir čia turbūt geriausias Lietuvos miesto šūkis iš tų, kuriuos dabar ekspromtu pamenu („Kaunas dalinasi“, „Panevėžys – nauja kryptis“, „Klaipėda – laisvu stiliumi“). „Vilnius Logik“ idėja amžina nebus, bet kokius penkerius metus ją galima smagiai išsukinėti. Pagalvokit iš turizmo pusės, kai patys keliaujat – kokie  įdomūs būna šalies ar miesto kontrastai, kai modernus pastatas stovi šalia seno griuvenos, kai mažam kaime stovi vienas aukštas bažnyčios bokštas, kai moderniam mieste randi senovinę pirklių mugę, kai pas švedus valgai mėsą su uogiene, kai už Vilniaus dangoraižių randi Šnipiškes (juk būtų jos kaime – nieko ir nestebintų), kai geltonoj dykumoj randi žalią oazę, arba kai žalumoj randi kopas, ir t.t. Kontrastai tikrai yra kablys, kuris gali tikti turistams, ir šitą šūkį galima pagrįsti ne tik ant popieriaus, kaip kad, pvz., save sunaikino vos susikūręs Panevėžio šūkis apie nieką „Nauja kryptis“.
– Verbos simbolikos panaudojimas dizaino elementams. Žinant, kiek miestui reikia įvairių simbolių ir ženklų,  kurie vienas su kitu dažniausiai nelabai siejasi, čia gali būti labai smagi išeitis kuriant vienodą ir nenuobodžią viso miesto simboliką. Ir suvenyrai su tokiu dizainu man žiūrisi smagiau nei su pilies bokšto simboliu.
Bet ties šūkiu ženklo privalumai, man asmeniškai, ir baigiasi:
– Pilies kontūras jaunam, augančiam miestui, mano nuomone, per daug konservatyvu, statiška ir be jokios intrigos. Lietuviai visada romantizuoja viduramžius, bet tuo mes kažin ar patrauksim mūsų istorijos nežinančių užsieniečių dėmesį. Nei turistai, nei investuotojai nežiūrės į Vilnių kaip į 700 metų istoriją turintį miestą – kurį laiką mes dar būsim įdomūs kaip viena iš neatrastų naujosios Europos sostinių, žemėlapyje atsiradusių vos prieš 20 metų (dar tiksliau, vos prieš 10, nuo įstojimo į ES). Todėl toks pozicionavimas man kertasi su viskuo kitu, ką daro Vilniaus savivaldybė – turistų ir investicijų aktyvus viliojimas pas mus, kaip į naują, neatrastą, bet įdomią žemę.
– Tas pats su „Karalių miestu“ – nežinau, gal tai tebuvo Vilniaus prekės ženklo pagrindimas, ir ši žinutė nebus naudojama komunikacijoje, bet Vilnių sieti su karaliais kažin ar teisinga, nes mes jų turėjom tik vieną, monarchija neišliko, o visai netoli, centrinėje Europoje arba Skandinavijoje, pilna sostinių, kurios turėjo karalių dinastijas ir Vilnius šiuo požiūriu net negali lygiuotis su jomis. O jei karalius buvo tik metafora, tada bokšto (ir karūnos) simbolis prekės ženkle tą metaforą pavertė pretenzija į tikrą karalių miestą. Vilnius toks nėra, galim būti kunigaikščių, revoliucijų, baroko, ar dar ko nors miestas, bet ne karalių.
– Raudona spalva. Galima pasijuokti, kad Zuokas čia sau lizdą pas socdemus ruošia, bet jei rimtai, pasirinkdamas raudoną spalvą Vilnius lipa ant kaimyninių ir didesnių miestų grėblio – Rygos ir Varšuvos. Nesvarbu, kad šiuo metu jų prekės ženklai neturi dominuojančios raudonos spalvos, bet tiek latvių, tiek lenkų nacionalinės spalvos – skirtingų atspalvių raudona, todėl ir jų sostinės tapatinsis su raudona spalva (taip kaip Talinas man turbūt visada išliks mėlynu miestu). Ir taip dažnai skundžiamės, kad užsieniečiai Rygą laiko mūsų sostine, o dabar galėsim skųstis dar ir tuo, kad Vilniaus prekės ženklas reklamuoja Rygą – nes Ryga ir raudona, ir pilį turi, tai kodėl gi Vilniaus ženklas negalėtų tikti Rygai? Aišku, Vilniaus herbas yra raudonas (dabar dar ir oro linijos), tai pagrįstumas raudonai spalvai kaip ir yra, bet šiuo atveju kontekstas stipresnis už menkai pažįstamą herbą, oro linijas ir BC „Lietuvos rytą“ kartu sudėjus. Tiesa, su ironija laukiu, kada vilniečio kortelės bus pakeistos į raudonas – juk turėtų pakeisti, jei tvarkingai kurs miesto įvaizdį. Ir tuomet dauguma vilniečių turės savotišką raudoną pažymėjimą. 🙂
– Šūkis nesisieja su vizualika. Kad ir kaip žiūrėčiau į bokšto kuorus raudoname fone, niekaip neįžvelgiu ten to, kas užkoduota po „Vilnius Logik“ šūkiu. Jie netgi vienas kitam prieštarauja (nors galbūt būtent čia giliai ir paslėpta „Vilnius Logik“ prasmė). Ir šiaip, apskritai, be intrigos vizualinis ženklas. O tokiam miestui, kuris vis dar stipriai keičiasi ir auga, norėtųsi aktyvesnio ir įdomesnio simbolio.
Vilnius Europoje turi būti drąsus, patrauklus, protingas ir kartu įžūlokas, bet brandus paauglys, kurį žvejoja geriausi universitetai, o ne pensijos sulaukęs solidus, patikimas vyriškis, kuris lėtai, bet labai gerai pjauna savo kiemo žolę.

Anyway, geroji žinia – kad ir koks geras ar blogas būtų miesto prekės ženklas, stebuklų ar tragedijų jis nepadarys. Kiek iš paskutinių 5 aplankytų užsienio valstybių sostinių ženklų prisimenate? Tai kam kurti tą įvaizdį?
Logik. 🙂
(šitą įrašą rašiau Facebookui, bet kai taip išsiplėtė, įkeliu į blogą – su turizmu labai siejasi).

Beje, labai rimtą Lietuvos įvaizdžio ženklą su Edita sukūrėme dar prieš ketverius metus.

Karolis Žukauskas

Karolis Žukauskas

KOMENTUOKITE