Mindanao salos ir smirdincio vaisiu karaliaus duriano sostine, draugisku zmoniu vieta, antras pagal plota miestas pasaulyje, salia didziausio Filipinu ugnikalnio – toks yra Davao miestas. Miestuose stangiames neuzsibuti, bet cia pabuvom beveik 4 dienas – dali ju tiesiog pratinginiavom arba praslampinejom siauromis zveju kaimelio gatvelemis (cia kaimelis mieste). Bet pasilikom laiko ir susipazinimui su vietiniais, ir vieno didziausiu pasaulyje ereliu pamatymui.

Davao miestas, kaip ir visi Filipinai – spalvingas, ir kartu labai priestaringas. Didziausi ir moderniausi prekybos centrai, kaip lietuviskieji „Akropoliai“, grazus parkai, nauji automobiliai, prabangus viesbuciai, ir kartu salia skurdzios lusneles, pusnuogiai purvini vaikai ir gatveje miegantys zmones.

Neatsispyrem pagundai prisikirsti japonisko maisto – del japonu turetos itakos, japonisko maisto restoranu Filipinuose gan nemazai. Labai skanu ir gerokai pigiau nei Lietuvoje.

Vel pilna krepsinio aiksteliu – ir jos daznai buna geriau irengtos nei mazuose Lietuvos miesteliuose ir kaimuose – yra ko pasimokyti musu savivaldybiu atstovams:

Ereliu centre pamatem viena didziausiu pasaulio ereliu, ir dar daug visokiu rusiu. Is arti atrodo ispudingai ir net baisu, kad neiskirstu kokios akies:)

Cia pat ganosi ir vienas kitas tingus krokodilas:

Dainius (musu „konsultantas Filipinams“:) buvo sakes, kad Davao butinai turit paragauti duriano – to paties smirdincio vaisiaus, apie kuri jau buvom rase berods kai buvom Malaizijoje. Vietiniu jis vadinamas vaisiu karaliumi, Davao garseja kaip skaniausiu durianu sostine, jam cia netgi skulpturos pastatytos:

Mieste yra durianu turgelis – praeinant pro ji gali iskart suprasti, kas cia pardavinejama – nors prie kvapo mes matyt jau pripratom, jis mums cia maziau smirdi, nei Malaizijoje. Edita vis dar nenori galvoti apie duriana po duriano ledu porcijos, ragautos Malaizijoje, as visgi nutariau isbandyti. Turgelyje paprasiau mazo duriano, pasvere, pora kilogramu – du doleriai. Kam man tiek, sakau, duokit maza gabaliuka, jei patiks – pirksiu visa.

Paragavau. Neskanu. Labai neskanu:) Sako, duriana gali arba dievinti, arba nekesti – as matyt prie antruju, tikejausi geresnio skonio. Pats jo turinys – minkstas, kaip supuvusio vaisiaus mase, paimi su trimis pirstais gabaliuka, isimeti i burna, nuryji ir galvoji, is kur gauti vandens. Jausmas kaip suvalgius puvesiu, bet gal cia tik man – vietiniai ji labai vertina. Nors siandien apie duriana kalbejom su kitais filipinieciais Bohol saloje, jie sake irgi negali jo valgyti.

Ilankoje salia Davao yra maza sala, i kuria visi keltu persikelia maudytis ir degintis. Mes irgi taip padarem, tik persikele ne i ta puse pasukom – vietoj viesu papludimiu uzsirovem ant vienas po kito einanciu viesbuciu ir resortu, su privaciais papludimiais. Norejom vandens, tai nuejom i viena toki – uztvertas papludimys, pasimaudem jame ir baseine, grizom i miesta kaip is Turkijos kurorto – naturalus papludimiai daug geriau.

Idomu, kad Filipinuose geriausiai zino Lietuva, jei lyginsim su kitomis pietryciu Azijos salimis. Siandien Bohol salos papludimyje susipazinom su viena seimynele, kuri zinojo Lietuva. Seimos tevas, apie 70 metu filipinietis, buves zurnalistas, neblogai zinojo ir istorija, Sovietu sajunga ir pan. – padiskutavom apie politika:)

Davao susipazinom su keletu vietiniu, kurie irgi gerai zinojo Lietuva, bet cia labiausiai Dainiaus deka, nes jis cia praleido nemazai laiko. Per ji susipazinom su Frances, o veliau ir su kitais. Vyrukas viduryje, Denis, labai domejosi Lietuvos istorija, turejau pasakoti nuo kriksto laiku – jie gi katalikai, pasigyriau, kad mes paskutine salis Europoje, gavusi kriksta, kai pasakiau metus, jis pasijuoke – Filipinai katalikais paversti buvo tik 16-17 amziuje.

Temu buvo daug, linksmi ir atsipute zmones jie – klimatas cia gal daro itaka? Besisocializuojant prie alaus, vietinio brendzio ir kalbant apie maista, leptelejau, kad nemegstu virtos zuvies, tai paryciais jie mus nusitempe i juros gerybiu restorana valgyti virtos zuvies ir jos sriubos. Itikino, buvo skanu, uztat taip sulaukem ir ryto – gaila, kad buvo musu paskutine diena pries skrydi, kitaip butume galeje pamatyti ir ju praktikuojamus tradicinius filipinietiskus kovos menus – velnias, baisu darosi, kai mes pradedam skaiciuoti vietas, i kurias Filipinuose norim sugrizti.

Liko vos savaite Filipinuose, paskutines dienas praleisim tinginiaudami papludimyje kazkur Palawano saloje – bandysim virskinti triju menesiu keliones ispudzius, bet tam matyt reikes dar ne vieno menesio Lietuvoje:) Nors jau jauciam keliones pabaiga, bet atrodo ji dar taip toli – net keista, kad uz geru 10 dienu jau sedesim Vilniuj. O dabar narsom Bohol sala – sokoladines kalvos, senos baznycios, pagaliau vel turim motoroleri – eina sau kaip cia su juo gerai!:)

Dar nuotrauku is Davao – albume.