Malajų virtuvė
Malajai turi dvi bene skaniausias sriubas pasaulyje – laksa ir tom yam (čia ji populiari keliose šalyse). Apie laksą jau rašiau prie Singapūro virtuvės, nes ten pirmą kartą jos paragavom, o tom yam sriuba atrodo šitaip:
Nuotrauka, deja, nepasako skonio – o nupasakoti irgi sunkoka. Aštri (dėl to Editai nelabai patiko nei laksa, nei tom yam), kaip ir laksa galima su įvairiais ingridientais – jūros gėrybėmis, vištiena, jautiena arba tik su daržovėmis.
Editos atradimas nr. 1 Malaizijoje – ryžiai kokoso riešute. Valgėm Kuala Lumpure, kinų restorane. Taip ir patiekia – prapjautą kokosą lėkštėje, prikimštą ryžių:
Aš po truputį pripratau prie labai aštrių patiekalų, o Edita, nenorėdama skrandžio erzint visad ima neaštrius, tai šitas kokosas man su trūkumais pasirodė – trūko aštrumo.
Tradiciniai malajų pusryčiai, kuriuos pripratom valgyti kiekvieną dieną rytais – roti canai (tariasi su č) – lietiniai su įvairiais padažais. Iš tikro čia indų-malajų bendras patiekalas, panašų valgėm Singapūre indų restorane, bet malajų sluoksniuoti plėšomi lietiniai šiek tiek kitokie. Padažas dažniausiai kario su bulvėmis, dar kažkoks raudonas aštrus, galima ir saldų užsisakyti. Taip atrodydavo mūsų pusryčiai Malaizijoje – roti canai, vaisių lėkštė ir šviežios sultys:
Roti canai indiška versija indų restorane:
Pirštus laižėm nuo šito skanėsto – keptų krevečių su sviesto ir česnako padažu:
Arba keptos krevetės su daržovėmis ir kitokiu padažu, kurio pavadinimo nepamenam:
Aišku, kaip ir visur aplink, čia populiariausi ryžiai ir makaronai. Ryžiai su saldžiarūgšte vištiena (šitas patiekalas kiekviename restorane visiškai skirtingo skonio):
Makaronai pas kinus – užkepti kiaušiniu:
Editai šitie patiko labiausiai:
Perhentian saloje vėl valgėm šviežią žuvį – tame pačiame sviesto ir česnakų padaže. Atrodo neypatingai, bet patikėkit:)
O žuvis patiekama su ryžiais ir su vaisiais vietoje daržovių – visai čia jie tinka:
Normalių desertų jie čia neturi – tik vaisiai, bet mums jie tikdavo, pasiimdavom dažnai kokią lėkštę:
Tiesa, kalbant apie vaisius – turi jie čia tokį „vaisių karalių“ – durianą, kurio prisiuostėm jau Singapūre. Skonio taip ir nežinom – nes jis prapjautas žiauriai, patikėkit, žiauriai smirdi:) Net nežinau, koks kvapas – lyg puvėsiai, lyg kažkas. Eini gatve, ir per kelioliką metrų galima užuosti, kur jis pardavinėjimas, mane tai pykina nuo jo:) Hosteliuose daug kur yra įtrauktas punktas į taisykles – draudžiama parsinešti į kambarį duriano. O vietiniams jis labai patinka. Mes kol kas taip ir neparagavom – kalti Editos ledai, sugalvojo ji paraugauti ledų duriano skonio. Skonis nieko ypatingo, kentėt galima, bet kvapas vėl stiprus – praėjo noras ragauti patį vaisių. Gal dar grįš:)
Beje, peiliai retenybė visose šalyse, kuriose jau buvom – nebent brangesnis restoranas, tada duoda šakutę su peiliu, o jei vietinis restoranėlis – duoda šakutę su šaukštu. Į burną šakutės niekas nekiša – ją naudoja vietoj peilio, kaip pagalbinį įrankį, o valgo su šaukštu. Nepripratom dar prie šito 🙂
(dar kelios maisto nuotraukos yra albume)
pala pala, tom yamas tailande – nusikasite pirshtus:) Hm, o man duriano ledai patiko. Pats durianas – nu, seip skanus, bet slyktu ji valgyti, nes toks glitokas. Dar bevalgydama ant kelniu uzsiteskiau spekit, ar neliko deme:)
Ir vel per jus valgyt uzsimaniau… Jau po straipsnio apie Indonezijos virtuve begau i parduotuves tu makaroniuku ieskot ir su neribotu galimybiu google pagalba pasigaminau a la mie goreng lietuviskai:) nezinau ar panasus i originala gavosi, bet visi ragave dabar zyzia – pakartot nori:)
Negi dabar vel iki maksimos begt reikes?:)))
sveiki, biski apsileide buvom – turejom keleta dienu visokiu vestuviu, mamyciu dienos ir siaip gero oro dienu maratona. tai dabar uzsukus cia reikejo gerokai grizti atgal ir perksaityti keleta irasu is karto. o perskaicius 23 val vakaro negerai kai valgyt uzsinori:)
Gitana,tai padazu priese:)bet mane butu sunku nuo tokios gausybes skanestu atlupti:D
na valgyt tikrai uzsinori,kai tokias skanias fotkes vartai…
Musu misraines is parduotuves vis tiek geriau atrodo…:P
skanu 🙂
Karoli, tu receptura mums duok, o ne vien foto :))
guglinkit, guglinkit recepturas – jauciu mes patys taip darysim, nes kol kas tiksliu padazu pavadinimu patys irgi nezinom – dazniausiai gana sunku buna susikalbet su padavejais, nes valgom vietiniu kabakuose, tai ka jau kalbet apie virejus..
Rita, tom yam Malaizijoje buvo toks skanus, kad neatrodo, jog kazkas galetu skaniau pagamint – bet pabandysim ir cia:)
Ir atsiprasom visu, kas nakti del sio iraso valgyt uzsinorejo:)
Tadai, tai cia faktas, su Maximos ir IKI misrainem Malaizija nekonkuruoja 😀