Pasitaiko šiame bloge ir su kelionėmis nesusijusių įrašų. Vieną tokį čia perkeliu iš savo Facebooko, kad liktų interneto archyvuose.

—

Ir štai kas man vakar paaiškėjo: nepatikėsite, bet visa LIETUVOS KINO PRAMONĖ TĖRA VIETINIŲ POLITIKŲ PROPAGANDOS ĮRANKIS!!!

Pamačiau šitą 15min.lt antraštę ir pagalvojau, kad kažką man primena. Tada toptelėjo – taigi apie Grybauskaitės ir Graužinienės santykius Matelis jau sukūrė filmą – „Skrydis per Lietuvą arba 510 sekundžių tylos”. O tada išvis atsivėrė čakros, ir supratau, kad apie visus Lietuvos politinius įvykius ar personas jau yra sukurti UŽSAKOMIEJI FILMAI! Tik nuo mūsų tai slepiama, mes įsivaizduojam, kad žiūrim meno kūrinius, o iš tikro esam farširuojami visiška politine propaganda.

Štai prašom, demaskuoju visą sąrašą. Jei ką praleidau, pildykit komentaruose:

Drama apie Pakso apkaltą ir paskutinius kosminius jo sprendimus dėl Borisovo: “Prieš parskrendant į žemę“.

Apie Zuoko ir liberalcentristų susijungimą jau irgi sukurtas filmas: „Vienui vieni“.

Apie vienintelio socdemo Andriukaičio, laimėjusio Seimo nario vietą didmiesčiuose, sėkmę Žirmūnų apygardoje: „Anarchija Žirmūnuose“.

Apie Aloyzo Sakalo ir Vytauto Landsbergio santykius: „Kaip pavogti žmoną“.

Autobiografinė novelė apie Kristinos Brazauskienės gyvenimą: „Moterys meluoja geriau. Kristina“.

Filmas apie liberalų sėkmės istoriją šių metų EP rinkimuose: „Lošėjas“.

Garliavos žmonių suaukotais pinigais pastatyta drama apie Venckienę: „Aurora“.

Po to tie patys Garliavos žmonės suaukojo filmo „Aurora“ pratęsimui: „Skrydis per Atlantą“.

Apie Tomaševskio pergalę rytiniuose Lietuvos rajonuose: „Miškais ateina ruduo“.

Apie Prunskienės vojažus tarp Vilniaus ir Maskvos: „Ekskursantė“.

Bauginanti drama, kurią užsakė P. Šliužas ir kiti referendumininkai: „Sodybų tuštėjimo metas“.

Lozoraičio, o po penkerių metų ir Adamkaus rinkiminis filmas: „Vaikai iš Amerikos viešbučio“

Apie ševroną ir skalūnų dujas: „Diringas“.

Trumpa dokumentinė novelė apie tai, kaip Butkevičius įkalbinėjo Balčytį kandidatuoti: „Aš esi tu“.

Dokumentinis filmas apie tai, kaip Paksas atsisakė pasirašyti  sutartį dėl „Mažeikių naftos“ pardavimo „Williams“: „Tadas Blinda. Pradžia.“

Autobiografinis filmas apie Roką Žilinską, sukurtas už katalikų bažnyčios surinktas aukas: „Velnio nuotaka“.

Apie „Drąsos kelio“ partiją: „Miegančių drugelių tvirtovė“.

Apie Laimos Andrikienės gyvenimo tikslus: „Nesamasis laikas“.

Autobiografinis pasakojimas apie Butkevičiaus kandidatavimą šių metų prezidento rinkimuose: „Niekas nenorėjo mirti“.

Paksui prezidentaujant už valstybės lėšas kurta, bet taip niekada ir nepabaigta prisiminimų melodrama: „Mano mažytė žmona“.

Siaubo filmas apie konservatorių talibaną: „Dievų miškas“.

Dokumentinis filmas apie Broniaus Bradausko karjerą LSDP partijoje: „Raudonmedžio rojus“.

Apie atsiradusią ir po 4 dienų žlugusią Gražulio viltį patekti į Europos parlamentą: „Redirected / Už Lietuvą!“.

Futuristinis filmas apie V. Uspaskichą: „Riešutų duona“.

Rūtos Janutienės režisuotas filmas apie vieną I. Degutienės gyvenimo epizodą: „Mažoji išpažintis“.

Dokumentinis filmas apie Zuoko sėkmę 2014 m. prezidento rinkimuose: „Zero“.

Futuristinis filmas apie Zuoko sėkmę 2019 m. prezidento rinkimuose: „Zero 2“.

Apie Grybauskaitės ir valdančiosios koalicijos lyderių – Butkevičiaus, Uspaskicho, Pakso ir Tomaševskio – santykius: “Moteris ir keturi jos vyrai“.

Apie donkichotišką Mazuronio kovą su socialdemokratų tvoromis: „Valentinas vienas“.

Apie Pakso draudimą Mazuroniui kandidatuoti prezidento rinkimuose 2014 m.: „Valentinas už 2rų“.

Monologinė Gedimino Kirkilo drama apie tai, kad krizės nebus: „Santa“.

Akivaizdu ir aišku, kad Lietuvos kino pramonė tėra tik mūsų politikų propagandos įrankis! Platinam!!!!!!!!1!!

ps: ir niekaip nepavyksta demaskuoti, kieno užsakymu buvo sukurtas filmas „Nuodėmės užkalbėjimas“. V. Tomaševskio ar V. Drėmos autobiografinis?