Vakar panaršėm Jogjakartą. Pats pirmas objektas – visur taip išskirti sultono rūmai, neva pirmas objektas, kurį verta aplankyti. Bet matyt čia įdomu tik vietiniams, dėl to, kad ten vis dar gyvena sultonas – mums tuo tarpu čia buvo blogiausias muziejus (jei taip galima pavadinti) iš visų matytų.
Nėra net ką pasakoti – nusiperki bilietą ir patenki į rūmų kiemą, kur pačių rūmų net nesimato, o tik keletas įvairių neypatingų pastatų, pora keistų ekspozicijų be jokių užrašų (pvz. karietų nuotraukos – Portugalijoj karietų muziejuj surinktos originalios karietos, o čia pakabinta kokios 7 nekokybiškos nuotraukos – kažin, ar lankytojus taip galima sudominti).
Visa aplinkinė teritorija apie sultono rūmus priklauso sultonui – ir gan nemaža, ten kaip kaimelis mieste, pasivaikščiojome jame. Siaurios gatvelės-labirintai, tik pėstiesiems, nes mašinos net netilptų. Prilipo vietinis gidas, bet kadangi mokėjo angliškai, tai pasidavėm jo vedami klaidžiais labirintais. Visos aplinkinės sultono rūmų teritorijos gyventojai nemoka jokių mokesčių valstybei – nes gyvena ant sultono žemės, ir 15 proc. iš jų visų dirba sultono rūmuose.
Parodė ir šiek tiek apleistus sultono baseinus – iki jų nuėjom požeminiu praėjimu, kuriuo anksčiau eidavo sultono moterys. Sultonas jų turėjo 40, jos kasdien eidavo maudytis į du baseinus. Sultonas tuo tarpu stebėdavo jas iš bokštelio (buvom įlipę į jį – neblogas vaizdas į baseinus:) Va is sito boksto:
Toks vaizdas is bokstelio:
Ir išsirinkdavo vieną, kurią nusivesdavo į kitą atskirą baseiną:
Vėliau – į šalią esanti kambariuką su lova, tikriausiai žaisdavo šachmatais:)
Ką tuo metu veikdavo likusios 39 sultono moterys, vietinis gidas nepapasakojo. Susiginčijom su Edita – čia būdavo garbė ar ne, jei tave pasirinkdavo sultonas. Jos nuomonė, kažin ar moterys to norėdavo, aš manau priešingai – tais laikais būti viena iš sultono moterų turėjo būti garbė. Anyway, dabartinis sultonas jau beturi tik vieną žmoną – vargšas, lyginant su jo pirmtakais.
Dar aplankėm paukščių turgų – bet ten buvo ne tik paukščių, įvairiausių gyvūnų – vėžliai, beždžionės, driežai, skruzdės, šunys, katės, gyvatės, net skorpionai. Mažas zoologijos sodas su daug įkalintų gyvių – įdomu, kas ir kam juos ten perka.
O paskui jau laukė malonioji dienos procedūra – nusprendėm nelaukti Tailando ir pigesnių masažų, ir nuvarėm į vieną vietinį masažo saloną. Abu pasiėmėm valandos viso kūno masažą (po 7 dolerius) – ahh kaip gerai atpalaidavo!:) Jei bus proga, reiks Editą siųst į masažo kursus – ir ji norėtų, ir aš nieko prieš, kad ant manęs mokytųsi:)
Vakare sėdom į naktinį traukinį (ačiū Dievui ne ekonominė klasė) į Džakartą, turėtume būt paryčiais, tada tiesiai į orouostą ir į kitą salą – Sumatrą. Lėktuvo bilietus į Padang miestą jau turim (kainavo nedaug, po 33 dolerius – autobusu šį atstumą būtumę važiavę 28 val.), tai turbūt ten ir įdėsim šį įrašą į blogą (rašau traukinyje).
Dar keletas nuotrauku is Jogjakartos, likusios albume.
Vaziuojam su vietine riksa-triraciu:
Va tokiu, ju cia pilna, pigi transporto priemone, nors gaila tu dieduku – toki svori tampyt..:)
Pauksciu turguje:
Sultono rumu teritorijoje vietiniai meistrai:
Sultono rumu teritorijos namukai:
O dabar jau esam Sumatroj – atskridom is Dzakartos i Padang, ir iskart atmovem i faina miesteli kalnuose Bukittinggi. Jei pavyks 18 dienai nusipirkti pigius bilietus i Singapura (aciu Nerijau uz nuoroda:), pabusim cia 3 dienas, aplink yra ka pamatyti – ugnikalnis, ezeras, kriokliai, kanjonas, senovinis kaimelis ir tt. Reiks ryt ismokt motoroleriu vazinetis sitomis salygomis:) Apsistojom fainam hostelyje pas sena vokieti – jis cia pensijai versliuka susikure. Kaip gera sutikt europieti – jis tiesiai sviesiai sako, kokios kainos, uz ka nepermokekit, kur nuomotis motoroleri, kur pirkt bilietus ir tt – ne tai, kaip vietiniai, tik pas savus nusiuncia ir paskui pasiima savo procenta:) Ir cia vesiau, nes kalnuose – pagaliau karstis mazesnis.
Paskambino siandien mama ir sake „naujiena pasakysiu“…kadangi apie jus kalbejom, tai pagalvojau pasakys, kad susituoket rupuzes:D bet nea, pasirodo tiesiog skype’u su jumis kalbejo…:)))) nu ir vel neidomiai toliau gyvenam – be jokiu naujienu va:)
Romena, tu zinai, kad jie taip nepadarytu. Nes kitaip grizti nebegaletu! Uzpjautumem mes cia juos, kad vieni, slapta, be misrainiu…:)
Romena, garsiai net nekalbek, kad nesudurniuotu! Geriau ir nebandykit ten, Edita. Karolis taip placiai papasakojo apie kelia nuo baseino iki sachmatu lentos… Ves tave ir neduokDie isleis vietiniai naujai-sena istatyma del keliu zmonu… Stebes Karolis tave tik is bokstelio… Oi ne- grizkit, o mes tu misrainiu jau prigaminsim 🙂
Pasipirst,Karoli,tai gali :)) Tikrai nepyksim :))
nu jau ne, jau as tu misrainiu ju vestuvems tai nepjaustysiu – jurate atsargiau su pazadais! Karolis jau tiek prisikalbejes apie baltu misrainiu trukuma baliuose, kad ju vestuves taip ir isivaizduoju – kalnai baltos misraines:D… Jurates pripjaustytos ir primaisytos:D
kas cia daba per sesiu pezalu kampelio issikerojimas???:D jus ka, gyvai nebesusitinkat pasipletkinimui?:)
butu jusu valia, tai pervadintumet bloga „100 dienu iki vestuviu“:P nu jau ne, noretumet ir misrainiu ir baliu, bet mes abu su Edita cia turim pasisekima (jai pypina gatvej ir siaip man vietiniai nuolat kartoja, kaip man pasiseke, o vietines man irgi kartais demesi parodo:), tai vadinas abu dar turim sansu susirast cia antras puses ir likt cia ilgesniam laikui:) galesit lankyt ir atvezt baltu misrainiu – cia ju nera 🙂
beje, aciu Dievui, kad Gitana laikinai be interneto yra – jos cia dar ir truksta iki pilno vistides komplekto :))
Labas as tai i tema rasysiu, Karoliui, del planavimo isleist Edita i masazo kursus. Gi neseniai kaip tik girdejau kaip vienas vaikinukas lanko kursus masazo, ir ten yra tokia programa, kad mokiniai vienas kitam bando juos daryti, ir va jis su moteriskem ten ten visaip… 🙂 zodziu juokiasi, kad veinai reikia stipriau, kitai silpniau, tad jei edita viena isleisi, gali susirast ji toki, kuris irgi netingi masaziuko padaryt, bus tau 😛
lina