Eurovizijos politika: kodėl mus myli gruzinai, kodėl estai nesėkmingai bėga pas skandinavus, ir kaip atsidėkosime lenkams
Jeigu vėl kaip prieš 5 metus turėčiau rašyti politikos mokslų bakalaurinį, šį kartą tikrai rinkčiausi kitą temą – apie Euroviziją, šalių draugystę ir geopolitiką. Muzikinė dalis ten niekada nebūna tokia įdomi kaip balsavimo rezultatai. Žiniasklaida Lietuvoje kol kas kalba tik apie muzikinę dalį, bet ten ir taip jau viskas aišku, todėl sumetu savo pastebėjimus apie man įdomesnę geopolitinę Eurovizijos pusę. Pernai būnant Baku (ech, prasilenkėm porą metų, reikėjo kitais metais vykti) ir iš ten stebint Eurovizija teko labiau įsigilinti į eurovizinius azerų ir armėnų santykius, tai šiemet platesnis pratęsimas.
(neblogas paveiksliukas į temą – spauskit ir pasididinkit, pamatysit tokias bendruomenes, kaip pvz. „Baltic Circle Jerk“. Radau čia)
Baltijos šalių vienybė
Baltijos kelio, praktiškai, nebeliko – liko tik kaimyninių valstybių draugystė, lietuvių palaikoma, estų griaunama. Latviai taškais apdalino savo kaimynus lietuvius (7 taškai) ir estus (4 tšk. finale ir 8 tšk. pusfinalyje). Lietuviai latviams negalėjo paskirti taškų, nes jų nebuvo finale, bet estams paskyrė 7 taškus. Tuo tarpu estai Lietuvai davė apvalų nulį – nes nebenori būti Baltijos valstybė, nori būti skandinavais.
Estai ir šiaurė, arba vienpusė meilė
Kad žiūri nebe į pietinius Baltijos kaimynus, bet į šiaurę ir į Skandinavijos vakarus, įrodo jų balsavimas finale – 12 taškų švedams, 10 danams, 7 suomiams. Tiesa, pusfinalyje jie dar paskyrė Latvijai 8 balus. O bet tačiau – švedai į estų bandymą prisišlieti ir tapti skandinavais žiūri gan skeptiškai (tik 6 balai pusfinalyje ir nulis balų finale estams nuo jų naujųjų draugų švedų). Norvegai davė 2 taškus, bet matyt tai daugiau emigracijos, nei skandinaviškos meilės rezultatas (Lietuva iš norvegų gavo daugiau – 3 taškus). O suomiai, kaip estų kaimynai ir tos pačios tautinės kilmės atstovai, žinoma, nepagailėjo daugiau – 7 taškų finale.
Susumavus – estai skandinavų valstybėms finale davė 29 balus, iš jų gavo – 11 balų. Nuo Baltijos šalių bėga, bet skandinavai dar nepriima?
Niekas nebemyli Rusijos?
Atmetus tai, kad šiemet ir pati Rusijos daina, matyt, daug kam nepatiko, bet vis vien – iš jos vakarinių buvusių sovietinių kaimynių balų ji gavo mažai. Lietuva davė tik 6 balus – „tik“ sakau atsižvelgdamas į tai, kad Vilniuje populiariausias radijas yra „Russkoe Radijo“, o „Pervyj Baltyskij Kanal“ Lietuvoje jau patenka į žiūrimiausių kanalų ketvertuką. Dar keisčiau su Latvija – buvau tikras, kad 40 proc. Latvijos gyventojų lems bent kokius 10 balų Rusijai, bet nepaskyrė nė taško! Netikrinau, bet gal čia vienintelis kartas Eurovizijos istorijoje, kai latviai neduoda rusams nė taško? Net ir tie patys estai, kur rusų jau „tik“ ketvirtadalis tėra, Rusijai paskyrė 5 balus. Panašiai nustebino Baltarusija – savo partneriui, dujų maitintojui, atominių elektrinių statytojui ir šiaip mylimam kaimynui paskyrusi tik 5 balus. Ir maža to, 12 davė Rusijos nedraugei Gruzijai.
Baltarusiai Lietuvą mato taip, kaip Batka nurodo
Bent jau taško iš Baltarusijos tikėjausi – kad ir 20 metų laike nutolęs, bet vis tiek kaimynas. Pasirodo ne – matyt, propaganda veikia per daug gerai, ir mus ten žmonės vertina taip, kaip jiems į galvą kalama ištisus metus. Nepadėjo net draugiški LR Prezidentės viražai Minske.
Tolimiausia ir turbūt karščiausia meilė Europoje
Kas man, kaip Gruzijos fanui, tikrai patiko šiame geopolitiniame šou – tai, kad Lietuva su Gruzija finale apsikeitė aukščiausiais įvertinimais. Abiejų šalių dainos nebuvo stebuklingos, vadinasi, balsuota ne dėl muzikos, o dėl santykių. Kai Turkija su Azerbaidžanu nuolat apsimaino 12 balų – įprasta, kai tą patį daro Graikija su Kipru, panašiai elgiasi ir daugelis kitų porų, tik ne visada meilė abipusė (Portugalija su Ispanija, Islandija su Danija, Malta su Italija, Makedonija su Bosnija ir Hercegovina, Belgija su Prancūzija ir t.t.). Bet jie visi yra kaimynai. Yra dar kita grupė, kur balsavimo rezultatus ir „meilę“ lemia emigrantai (12 balų nuo Austrijos bosniams, arba 12 Italijos balų, nukeliavusių į Rumuniją). Bet – arba neradau, arba tikrai Europoje nėra kitos tokios šalių poros, kuri viena nuo kitos būtų nutolusi bent 2000 km, kurios nesietų jokios tautinės sąsajos, kurios neturėtų emigracijos ryšio ir vis tiek beveik kasmet Eurovizijoje keistųsi aukštais arba aukščiausiais balais. Vienintelė tokia – Lietuva ir Gruzija, šiemet finale paskyrusi po 12 balų viena kitai.
Kažkas unikalaus, taip? Kodėl ir kaip mus myli gruzinai, lengva įsitikinti Tbilisyje pabendravus su pora pirmų sutiktų taksistų, bet kodėl lietuviai atsako tuo pačiu – bent jau man šiek tiek neaišku, juk Gruzijoje buvę tikrai ne tiek ir daug lietuvių. Atsiranda pakaitalas „braliukams“?
Skirtumas, kai kariauja tautos, ir kai kariauja tik jų vadai
Įdomios dvi poros, kurios tarpusavyje gyvena beveik karo stovyje, bet jų balsavimo rezultatai skirtingi. Azerbaidžanas ir Armėnija, nors ir yra kaimynai, bet nuoširdžiai nekenčiantys vienas kito, todėl vienas iš kito negavo nė taško – jau įprasta tarp šių valstybių (apie vienas kito erzinimus ir balsuojančių iškvietimus į apklausas jau rašiau pernai čia). Tuo tarpu prieš 3 metus pakariavusios ir vis dar nedraugaujančios valstybės – Gruzija ir Rusija – pusfinalyje viena kitai paskyrė po 5 balus (finale – gruzinai davė 4, rusai 6). Čia prisiminiau gruzinų taksistus, kurie kartoja, jog rusai – geri žmonės, tik jų dabartinė valdžia buka, dėl to ir kyla karai. Apie Sakašvilį, beje, jie kalbėjo panašiai.
Pavardžių rašyba lotyniškomis raidėmis
Jei koks nors „The Economist“ ar panašaus leidinio žurnalistas (pavyzdžiui kaip čia) vėl bandys analizuoti Lietuvos ir Lenkijos konfliktą, pažvelgęs į Eurovizijos rezultatus ir nežinodamas E.Saszenko kilmės galės manyti, kad iš lenkų pusės ketinimai visai geri – jie juk Lietuvai davė net 12 balų (ir pusfinalyje, ir finale). Lietuviai tuo tarpu – blogiečiai, atsilygino vos 2 balais.
Kaip atsidėkojimą lenkams pagaliau galėsime leisti rašyti pavardes lotyniškai rašmenimis.
Lietuviški emigrantai
Čia kaip ir nieko naujo – pagal Lietuvai skirtus balus galime braižyti lietuviškos emigracijos žemėlapį, kuris ir taip visiems aiškus: D.Britanija, Airija, Norvegija, Ispanija. Kitais metais, tikriausiai, prie šių valstybių jau gali prisijungti ir Vokietija. Bet įdomiausias dalykas – dabar tapo aišku, kur dingo tas pusė milijono lietuvių, pasigestų per surašymą – pažiūrėkite į pusfinalio balsavimą: 83 mln. gyventojų turinti D.Britanija Lietuvai paskyrė 12 balų. Dainai, kuri finale liko beveik pačiame gale. (pataisymas – buvau sumaišęs su Vokietija, Britanijoje gyventojų mažiau, 62 mln. Bet esmė nesikeičia).
Neutralitetas vs. Eurovizija
Būti neutraliems gerai per pasaulinius karus, bet per Euroviziją naudos tas neduoda – pažiūrėkite į Šveicariją. Šveicarų kaimynai prancūzai, vokiečiai, italai ir austrai, matyt, neutraliteto karuose dėka pamiršo, kad turi tokią kaimynę – per paskutinius 11 metų Eurovizijoje Šveicarija paskutinę vietą užėmė net 4 kartus. Šiemet irgi (finale). Galėtų konkuruoti su lietuviais?
Žiūrint į Eurovizijos rezultatų lenteles, būtų galima ir daugiau įdomių dalykų atrasti, bet užteks. Ir nesakykit, kad Eurovizijos konkursas neįdomus – bent jau ne muzikine prasme, tai tikrai.
Straipsnis būtų kaip ir visai nieko jei ne keli netikslumai. 🙂
O šiaip, tai pasidalinsiu keliais pastebėjimais.
Gruzija ir Lietuva turi bendrą, labai agresyvų kaimyną – Rusiją. Likimas taip jau nulėmė, kad Lietuva neturėjo lojalaus sąjungininko kuris būtų itin suinteresuotas gerais santykiais su ja.
(Latvija – dažniau regioninė konkurentė negu labai draugiška šalis,
Lenkija – agresyvi kaimynė, dažnai kone šovinistinė, retai žiūrinti į Lietuvą kaip į lygiavertę partnerę,
Rusija – į Lietuvą žiūrinti kaip į sau priklausomą vaiką, tik kad "laikinai" pabėgusį, apie trokštamą Lietuvos savarankiškumą, nepriklausomybę – nieko nenorinti girdėti.
Baltarusija – tiesiog Rusijos marionetė
Būtent dėl to tarp Gruzijos ir mūsų šalies yra palaikomi itin geri santykiai valstybiniu lygmeniu, nes valstybės viena kitoje nuolat atranda potencialo. Todėl Lietuva nuolat palaiko Gruziją tarptautiniu lygmeniu, o Gruzija nuolat (net galėčiau pasakyti, jog besąlygiškai) – Lietuvą.
Šalių draugiški santykiai paskatina žiūrovus labiau įsiklausyti, atkreipti dėmesį (vėliau ir prisiminti) į atlikėją, jo dainą.
Tarkim jei ne mūsų šalį nuolat palaikanti Gruzija – aš turbūt per kažkokios tai "mažos, nutolusios, nereikšmingos" šalies atstovės pasirodymą – būčiau nuėjęs į tualetą ar dar kur nors… Bet šiuo atveju buvo kiek priešingai. Sąmoningai laukiau jų pasirodymo, nes tai yra kone mūsų "kaimynės" pasirodymas. Tas toks lengvo roko ir hip-hopo mišinys buvo mano favoritas ( prisipažinsiu, netgi balsavau už jį). Bet balsuoti norėjau galbūt ir už Estiją, bet Gruzija man pasirodė labiau priimtinesnė dėl itin gerų santykių su manąja valstybe.
Tuo tarpu galime pažiūrėti į tą pačią mažai kam žinomą (pasaulyje) Suomiją. Vakaruose mažai kas laukė tos "naujosios" Skandinavijos šalies pasirodymo. Tuo tarpu pačioje Skandinavijoje jos laukė kone visi skandinavai, nes Suomija itin gerus santykius palaiko su Skandinavijos šalimis (panašiai kaip ir Gruzija su mūsų Lietuva).
Jei ne skandinavai, tai Suomijos atstovė puikuotųsi šalia Šveicarijos.
Politinis atspalvis yra, tačiau jis nėra toks stiprus, kad lemtų nugalėtojus, dėl to ir konkursas dar laikosi, nes pliusai nusveria minusus.
Azerbaidžanas seniai troško nugalėti Eurovizijoje, štai ir pasiekė savo. Priedo tai nauja valstybė Eurovizijos konkurse.
Italija taip pat šviežiena Eurovizijoje.
Švedijos gabalas didžiausias šiuo metu eurovizinis hitas – jo vieta atitinkanti kotą.
O Ukraina buvo įvardijama kaip galinti padaryti didžiausią staigmeną.
Danija – kartais išaunanti, o šiemet ir lauktai, valstybė.
Politika Eurovizijoje yra marginalinis dalykas kaip ir tuo suinteresuotų žmonių provojimasis apie tai. Politika visada lieka lentelės viduryje ir niekad tikiuosi neužgoš šio konkurso šviesiosios pusės.
Anonimui – ačiū, taip giliai aš net įraše nelindau, kaip tu komentare įlindai.
Išsamu, sutinku su priežastimis iš Lietuvos pusės, kodėl mes galime laikyti Gruzija draugu ar partneriu, bet va iš Gruzijos pusės tai nepakankamai paaiškina jų gerą nuomonę apie Lietuvą. Jei būtų tik tos tavo išvardintos priežastys – tai juk ir Latvija ar Estija pretenduotų į tokius pat Gruzijos jausmus. O taip nėra (nors kartais Lietuvoje sakoma, kad čia mūsų susireikšminimas, ir latviai su estais Gruzijoje mylimi taip pat – bet kas buvo Gruzijoje ir kalbėjo apie tai su vietiniais, supras, kodėl taip nėra).
Be to, atskirkim gerus valstybinius santykius ir tikrai nuoširdžią tautų draugystę. Gerus valstybinius santykius tiek mes, tiek Gruzija turi su daug valstybių, bet tai dažniausiai neįtakojo tautos požiūrio į tą valstybę. Gruzija neblogai su armėnais sutaria (armėnams Gruzija apskritai vienintelė jų kaimynė, kuri bendrauja su jais – nepavydėtina situacija, nes Turkija su Azerbaidžanu ten didžiausi priešai, nors ir kaimynai).
Prie tavo išvardintų priežasčių, kodėl Gruzija taip šiltai vertina Lietuvą, dar pridėčiau:
– Tarnyba Sovietinėje armijoje: vyresnės kartos žmonės Gruzijoje labai dažnai prisimindavo Sovietinę armija, kai pasakydavome, kad esame iš Lietuvos. Jie arba tarnavo Lietuvoje, arba tarnavo kituose kraštuose bet su lietuviais. Abiem atvejais labai teigiamai vertina lietuvius, kad svetingai priimdavo gruzinus, kad geri žmonės ir draugai, ir t.t.
– Rusijos-Gruzijos karas ir Adamkaus politika: atrodytų trumpalaikys veiksnys, nes prezidentas jau pasikeitė, bet gruzinai labai gerai atsimena ir mėgsta akcentuoti – „Kai Rusiją mus puolė, jūsų Adamkus stovėjo va čia Tbilisyje Nepriklausomybės aikštėje prieš žmonių minią ir ragino laikytis“. Ir net labai susijaudinę apie tai kalba.
– Lietuva kaip pavyzdys Gruzijai: gruzinai mielai pakartotų tą kelią, kurį per 15 metų Lietuva nuėjo iki ES ir NATO. Ir čia ne valstybinė pozicija, o paprastų gatvėse sutiktų žmonių. Jiems atrodo, kad abu buvom e vienodame mėšle, bet Lietuva išsikapstė puikiai (tai jie sako netgi pervertindami Lietuvos situaciją ir galimybes), o Gruzija dar tik vejasi Lietuvą.
Ir žinoma, kitos tavo paminėtos priežastys apie panašią praeitį ir nedraugišką kaimyną.
Dėl suomių teisingai pastebėta – jei ne skandinavai ir estai, suomiai būtų likę tik su 16 taškų. Bet čia ne tik pas juos vienus taip. Kita vertus, su gera daina situaciją galima pakeisti kardinaliai – suomiai tai įrodė su „Lordi“ kažkuriais metais.
ps: beje, šių metų Gruzijos daina man nepatiko – vis tiek lyginu su man geriausia jų kada nors Eurovizijoje pristatyta daina – 2007 m. Sopho „Visionary Dream“.
Sharkeen, taip, ačiū Dievui, lemia ne tik kaimynų balsai ir politinis atspalvis. Gerai, kad su geroms dainoms ta politika turi mažai įtakos. Bet ant prastesnių dainų labai pasimato. Geriausia analizė gali gautis sugretinus kokių 5 metų Eurovizijos balsavimų rezultatus – tam tikri dalykai būtų akivaizdūs (pavyzdžiui, kodėl salė švilpė, kai Kipras eilinį kartą Graikijai paskyrė 12 balų:).
Labai idomiai surasyta – per Eurovizija daznai apie tai pagalvodavau, bet ne taip konkreciai.
Tikrai kad diskusija mokslinio darbo verta 🙂 Aš irgi sirgau už Gruziją, ir kaip rodo, rezultatai, ji užėmė visai neblogą vietą. Sopho's daina tais metais ir mane sužavėjo, bet tai dainos, kurių negali lyginti – skirtingi žanrai, ir nesvarbu, kad abi buvo Eurovizijai pateiktos…
Karoli, man reikia tavo el. pašto, nes turiu keletą klausimų:)> Kažkaip šiame puslapyje jo niekaip neradau. Būčiau dėkinas, jei brūkštelėtum man į sbartkevicius@yahoo.com. Dėkui!
Sauliau, parašiau, šiaip bloge yra nurodytas emailas – 100dienu@gmail.com.
Tai ar aš balsuoju už man labiausiai patikusią dainą ar už labiausiai patinkančią šalį?.. Ar, autoriaus siūlymu, už politiškai teisingą šalį?!
Nežinau, už ką tu balsuoji, bet Eurovizijos statistika rodo, kad artimesnių/draugiškesnių šalių dainos žmonėms labiau patinka 🙂
Jei žmonės serga, bandyčiau tai jiems paaiškinti ir siūlyčiau gydytis – tu nagrinėji / siūlai kaip "teisingai sirgti"…
Karoli ir Edita. Kur Jūs prapuolėt?? 🙂
Padarėm pertrauką kelionėms, bet tuoj grįšim ir į blogą, kai tik Karolis grįš iš Grenlandijos 🙂
Edita būtų labai smagu išgirsti kaip sekasi 🙂 bei žinoma pasidalinti naujais ispūdžiais. Tikiuos Karolis tai padarys is Grenlandijos gryžęs. Laukiam nesulaukiam gryžimo į blogą.
Bilt, vasara gi, niekas neskaito internete, todėl ir patys mažiau rašom. Bet vakar grįžau iš Grenlandijos, apie ją čia būtinai parašysiu.
dabar tik radau šitą įrašą 🙂 Vienas dalykas dėl Lietuvos ir Gruzijos meilės – ji šiuo atveju nėra kylanti tik iš žmonių valios 🙂 negaliu garantuoti, kad taip buvo ir šiemet, bet pernai vienas draugas, turintis gruzinų draugų, kvietė eiti kartu žiūrėti Eurovizijos. jo žodžiais tariant, viskas apmokėta, stalas padengtas, tik vienas dalykas – būtų reikėję iš mums duotų telefono kortelių už Gruziją prabalsuoti po nemažai kartų, Gruzijos ambasada jei gerai supratau finansavo 🙂 nenustebčiau, jei ir šiemet vyko kažkas panašaus. Nors kad gruzinai mums ir šiaip 12 taškų galėjo duoti, patikėčiau – tas pats draugas pasakojo, kad kai buvo į Gruziją nuvykęs, užtekdavo belekam pasakyti kad esi lietuvis ir visi vos ne glėbesčiuoti ir vaišinti pradėdavo 🙂