Gruziniški skrandžio malonumai
2010 11 07
Rašėm apie pietryčių Azijos šalių virtuves, pratęsiam šią tradiciją ir su Gruzija – yra ten ką paragauti.
Tikriausiai populiariausias gruziniškas patiekalas – chačapuri. Ieškant pažįstamų palyginimų – būtų galima sakyti, jog tai pica, įdaryta sūriu (sulguni):
Jei kas norėsit išsikepti namie – pravers šis video. O Adžarijos regiono (Gruzijos vakaruose prie Juodosios jūros, ten, kur Batumi) chačapuri – laivo formos ir su užkultu kiaušiniu viduryje (tas sviesto gabalas, aišku, nebūtinas ten):
Ne ką mažiau populiaresni – gruziniški koldūnai, chinkali. Dideli, dažniausiai su 4 skirtingais įdarais (mėsa, grybai, sūris, bulvės). Jeigu juos norite valgyti kaip tikri gruzinai – imkite už kotelio rankomis, prakandus išgeriamas sultinys chinkalio viduje, suvalgomas chinkalis, bet pats kotelis paliekamas nevalgytas lėkštėje (kai kuriose kavinėse pagal tai reikia užsimokėti – kiek chinkalių kotelių palikta lėkštėje, vadinasi, tiek chinkalių buvo užsakyta).
Bet kuriame restorane galima pasirinkti bet kokį skaičių įvairių chinkali, vieno jo kaina, dažniausiai – 0,75 Lt. Pavalgyti užtenka 3-5 chinkalių.
Įdomios formos gruziniška duona:
Pasirodo, gruziniška duona kepama štai tokiose krosnyse, tiesiog prilipinant tešlą prie krosnies vidinės sienos stipriu smūgiu (pavyzdžiui, video iš youtube).
Editos mėgstamiausias gruziniškas patiekalas – keptas baklažanas su žemės riešutų užtepėle:
Moliniame inde keptos šampinjonų galvos – va čia irgi buvo vienas geresnių, bet brangesnių patiekalų (įprastai Gruzijoje pavalgyti galima už 7-12 Lt, bet jei norėsis išragauti daug skirtingų patiekalų, kaina gali ir patrigubėti. Vynas, beje, įskaičiuotas 🙂
Kaukazietiška charčio sriuba – ragavom kelias, ši nebuvo tokia gera:
Šašlykų turbūt jau net minėti nereikia – Kaukazas ir Gruzija be jų neįsivaizduojami:
Kažkas panašaus į guliašą (tik pavadinimą jau pamiršau) – geriau, nei charčio sriuba:
Vėl ta pati žemės riešutų užtepėlė – žemės riešutai čia mėgstami:
Kalbant apie maistą, negalima nepaminėti turgaus – kaip ir kiekvienoje šalyje, turgų mes būtinai aplankome. Gruziniškas turgus – spalvingas, su dar spalvingesniais kvapais (nuo kai kurių nosį tikrai reikia saugoti…)
Prie tų pačių sūrių apsilankėm ir dar kartą – priderinti prie Editos plaukų spalvos 🙂
Nekaip einasi verslas miltų kalnų valdovėms:
Gruziniškas naminis saldumynas – žemės riešutai, aplieti ir sudžiovinti su vyniuogių sirupu:
Kokių prieskonių iš Gruzijos prisivežėm, tiksliai net nežinom – perkant turguje aiškina, kuris prieskonis kam tinka, bet namie jau sunku atsiminti. O jų ten irgi kalnai:
Skanaus 🙂
Tiesa, kai ko vos nepamiršom – nuolatinis gruziniškos virtuvės palydovas – vynas 🙂 Taurėmis jo nelabai ir parduoda, tik geresniuose restoranuose, o įprastai – stalo vynas po puslitrį ar litrą. Puslitris dažniausiai kainuoja 3-5 Lt, bet turguje naminio vyno galima nusipirkti ir po 2-3 Lt už litrą. Už vyno kokybę čia įdomiau pats pirkimo procesas – puiki proga susipažinti su pardavėjais, prisiragauti vyno, o po to kitą dieną einant pro tą pačią vietą jau sunkiai įmanoma išvengti kvietimo iš to paties pardavėjo paragauti ir nusipirkti dar vyno 🙂
PS: virtuvės dievams: čia rašėme apie Indonezijos, Singapūro, Malaizijos, Tailando virtuves ir du bandymus sulietuvinti tailandiečių patiekalus (lauke ir virtuvėje).
Riešutai su vynuogių sultimis – čurčchelos.
Toks pavadinimas, o užmiršote…
Kaip Gruzija mane vilioja dėl maisto 🙂
Ten tiek daug tų pavadinimų, kad visų ir neatsiminsi..:)
Valgyyyyyyyyyyyttttttttttttt……..