Zanavykų stebuklai: upė-gatvė, žydri Žiguliai ir Zyplių dvaro meno tirštuma
Ir tik dabar rašydamas įrašą ir ieškodamas info apie Kidulių dvarą radau, kad kažkur netoliese turėjo būti visai kitas dvaro rūmų pastatas 🙂 Internete radau jo nuotrauką – gražus. Good, turėsim progą kada nors sugrįžti 🙂 O mūsų palaikytas dvaru pastatas – matyt, tik vienas iš dvaro ansamblio statinių, nes ten jų buvo ne vienas, įskaitant ir didžiules raudonų plytų arklides:
Šitą nuotrauką, darytą dvaro teritorijoje, įkeliu ateities kartoms – interneto archeologai, atkasę šitą blogą, galės matyti, kaip rengėsi XXI a. pradžios lietuviai:
Tiems patiems interneto archeologams – o šitaip atrodė XXI a. žmonės (kažkokia parodėlė ant vieno iš Kidulių dvaro pastatų sienos):
Nuo Kidulių patraukėm link Gelgaudiškio, radom tokius ūkininkų darbštumo įrodymus – aišku, nepraleidom progos pačiupinėti rankomis ir kojomis.
Iš matytų nuotraukų tikėjomės gražaus Gelgaudiškio dvaro, bet radom jį uždengtą ir restauruojamą – dar viena priežastis grįžti pas zanavykus po metų kitų.
Senieji Šakių raj. dvarininkai, matyt, labai mėgo didžiulius raudonų plytų ūkinius pastatus – tokią arklidę ar kažką panašaus radom ir prie Gelgaudiškio dvaro:
Gelgaudiškio bažnyčia ir unikalus žydras tarybinis paveldas, gražiausias Šakių rajono automobilis:
Bažnyčios teritorijoje radom besiilsinčią varpų skambintoją:
Toliau – iki mažo Plokščių kaimelio, kuris netikėtai mums patiems pasirodo besąs lietuviškas, tik biudžetinis Venecijos variantas – tik vieninteliai Plokščiai visoje Lietuvoje turi tokį stebuklą – Vaiguvos upeliūkštį, paverstą keliu. Gamtosaugininkams nuo to turbūt kojų plaukai šiaušiasi, mums – įdomu, o vietiniams visiškai dzin – svarbu, kad tik šituo vieninteliu keliu jie gali privažiuoti iki savo sodybų.
Paėjom palei Vaiguvos upę-kelią apie pusę kilometro, iš tikrųjų – radom kelias sodybas, kurių vairuotojai iš kiemo įvažiuoja į tiesiai upę. Įdomu, kaip ar visos normalios eismo taisyklės čia irgi galioja? Upės viduryje skiriamosios ištisinės juostos nėra, tai lenkimo manevras kaip ir būtų galimas…:)
Tokių antikvarų radom vienoje iš sodybų šalia upės-gatvės:
Toliau – Lukšiai, miestelis jau visai šalia Šakių, į kurį važiavom dėl Zyplių dvaro. Kad tokį (ir net sureastauruotą) dvaro pastatą rasim, galėjom tikėtis:
Bet kad ten visas kultūros židinys – nebuvom girdėję nė vienas iš keliavusių. Vėliau radau daugiau info – Zyplių dvare nuolat vyksta menininkų plenerai ir kiti renginiai, po kurių dvaro teritorijoje lieka vis daugiau meno ženklų (spauskit ant nuotraukos, menas išsididins prieš jūsų akis).
Akmeninė žemėje paskendusi skrynia:
Neaiškios paskirties statiniai:
Labai aiškios paskirties dirbtuvės:
Įleido mus į vieną iš pastatų, kuriame radome dar daugiau gėrio:
Įdėsiu tik vieną nuotrauką – kitus darbus važiuokit pasižiūrėti iš arti, tokias geras iniciatyvas reikia palaikyti. Zyplių dvaras turbūt meniškiausias dvaras Lietuvoje – bent jau iš tų, kiek esam aplankę. Medinis choras:
Paskutinis dvaras – Ilguvos, visai šalia Nemuno. Ant skardžio, todėl nuo terasos pro medžius galima matyti tekantį Nemuną – vien dėl vaizdo dvaras vertas būti prikeltas 🙂
Ir grįžtant link Kauno neįmanoma nepastebėti vienišos Zapyškio bažnyčios ant Nemuno kranto – rėkiantys išbadėjusių piliečių skrandžiai sutrukdė užsukti ir apžiūrėti iš arčiau, irgi reiks grįžti saulėtą žiemos arba vasaros dieną:
Aplankykite Pakruojo dvarą. Dabar po restauracijos jis dar gražesnis (nors ne viskas dar ten pabaigta).
Gražios nuotraukos ;).
Labai patiko aprasymas – kyla noras net ir tokiu oru savaitgali lekti i Sakiu rajona 🙂
kiek daug as dar apie Lietuvoje nemates…
Šaunuolė autorė, taip ir toliau;-)Parodykime kokia Lietuva iš tikro graži ir neatrasta!
saunuoliai, kad pasidalinat ispudziais 😉
Negi slėpsi gerus viešus dalykus 🙂
Sveiki, čia jūsų interviuotoja Vita:) Noriu pasidžiaugt, kad ir mano kaimą keliautojai aplankė;) Vaiguvos upelis – mūsų gatvė, o tvartas su "gyvulių paveikslais" galugaly – irgi";))) kažkada tokį bajerį sugalvojom su tėvais. Ir dar ten kažkur kieme yra akmuo su angelo pėda – reik ant jo užlipt basa koja ir sugalvot norą:))) irgi tėčio idėja…
o geras, koks pasaulis mažas :)) o sodyba tai sakyčiau prestižinėj vietoj turit, daugiau Lietuvoje tokių lyg ir nėra. O kad angelo pėdos nematėm, gaila, tikrai būtume išbandę 🙂
Jus nerealus. Neseniai radau Jusu bloga… Bet jau jo nepaliksiu:)Jokiais budais. Skaitau ji kaip zyde – is kt galo, bet zinau, kad nenuvilsit. O jau prisijuokiau… is tos varpininkes ir instaliacijos.O jau to zyygulio zyyydruma… Tegyvuoja zodzio galia.
Ačiūūūū :)))
Gaila ,nėra galimybių iš kito Lietuvos (nors ir maža Lietuva) krašto apsilankyti. Vis dėlto reikia pinigėlių,o jų nėra. Gerai bent internetas 🙂
Šaunuoliai, visus šiuos kultūros paveldus esu mačiusi savo akimis, išskyrus Zyplių dvarą, nors neretai yra tekę pro jį pravažiuoti. Gražus tas mano gimtasis Šakių raj., jis ne tik pavasarį, bet apskritai visais metų laikais labai gražus. 🙂
Plokščiuose ir daugiau visko galėjote rasti: http://www.sakiai.lt/79 🙂
Esu Kidulietis, šaunu, kad užsukote ir į musų miestelį. Tačiau gaila, kad pamatėte tiek mažai. Neneigsiu, kad daugelis pas mus esančių pastatų yra apgailėtinos būklės, bet jie dar mena savo didingą praeitį. Manau, kad aprodžius jums likusius dvaro pastatus ir papasakojus istoriją, praleistas laikas mano miestelyje jums būtų daug įdomesnis.
Neabejojam – tiesiog keliaujant trumpais savaitgaliais neįmanoma visko aprėpti ir į viską papankamai įsigilinti. O ir vietinio gido neturėjom 🙂
Suprantama 🙂 laikas dažnai būna lemiamas faktorius… o ir žmogų, kuris tau skirtų šiek tiek savo laiko, surasti gana sunku. Šeip norėjau paklausti, kadangi jūs daug keliaujat, tai daug ir pamatot, o kai pamatot susidarot tam tikrą nuomonę. Todėl įdomu kokie jūsų įspūdžiai po kelionės? Kas džiugina? Kas liūdina? Ir apskritai kokia nuomonė apie viską ką matėte. P.s. ačių už atsakymą
Kaip suprantu, čia tik apie kelionę po Zanavykų kraštą klausi, ne apskritai keliones?:)
Ji buvo jau prieš metus, šviežių įspūdžių neatsminsiu, bet čia kaip ir su kiekvienu Lietuvos kraštu – pasikapstant giliau maloniai nustebina koks nors įdomus objektas – dvaras, muziejus, gamtos objektas ar pan. Visur tokių yra, tik reikia paieškoti. Vaiguvos upelis – patinka, kai Lietuvoje turime tokių mažų unikalių dalykų, nereikia ir didžiausių dangoraižių ar kokių įspūdingų kalnų, vietintis turizmas vien ant tokių dalykų galėtų būti labai labai gyvas. Zyplių dvaras tai išvis kažkoks unikumas, tokiame mažame kaimelyje toks gyvas – geras pavyzdys kitiems, ir kartu mistika, kaip tokie geri kultūros objektai sugeba išsilaikyti – jei ne finansų trūkumas, neabejoju, ir daugiau dvarų Lietuvoje būtų gyvų. Todėl ir rašom šitą blogą, kad ir kitus paskatinti keliauti, ieškoti visokių įdomių vietų Lietuvoje – kuo daugiau žmonių keliaus, tuo labiau padėsime tokioms vietoms išlikti. Nes jei nebus jas lankančių, neliks ir jų pačių. Čia jau turizmo info centrai Lietuvoje turėtų labiau pasistengti – ne tik kad neskatina turizmo, bet dar ir keliaujant dažnai nerasi jų veikiančių, kai prisireikia info. Žodžiu, yra ir begalė įdomių vietų Lietuvoje, ir problemų tuo pačiu – daug dar neartų dirvonų skatinant vietinį turizmą 🙂