Tikroji fototapetų gimimo vieta
Bet nuotraukos bus vėliau, kai netingėsim, nes dabar dar grįžtam kokias 5 dienas atgal – negalim neparodyti jums tokių krioklių, kokius matėm netoli Kanchanaburio. Čia miestelis pora valandų kelio nuo Bangkoko, girdėjom ne vieną rekomendaciją, tai po Bangkoko aplankėm ir jį. Būtent čia ir pabučiavo mane Buda asfaltiniu bučiniu. Gyvenom ant vandens – kadangi šalia teka upe, tai ant jos įrengta daugybę restoranų, svečių namų ir kt. Mūsų buvo šitas:
Pats Kanchanaburi žymus dėl savo istorinės praeities – Antrojo pasaulinio karo laikų. Žymiausias jo objektas – iš pirmo žvilgsnio niekuo neypatingas geležinkelio tiltas. Bet šis gelenžinkelis čia vadinamas „Death railway“ – tiestas karo metu, kai japonai buvo užėmė Tailandą ir Birmą, ir norėjo padaryti lengvesnį Birmos pasiekimą per džiungles – įdarbino karo nelaisvius. Tiltas liko viso geležinkelio simboliu, todėl apie jį ir knyga parašyta, ir filmas pastatytas.
Geležinkelį statė apie 100 tūkst. karo belaisvių ir japonų okupuotų žemių gyventojų, iš jų net 16 tūkst. žuvo – kai prisimenu Taman Negara džiungles, ir pagalvoju, kad kažkam per jas reiktų nutiesti geležinkelį – gal net nepradėkit.. Todėl antras žymus miestelio objektas – žuvusių aukų kapinės.
Yra čia ir tokių gyventojų:
Ir aišku, kaip ir visame Tailande, gatvėse privaloma tvarka šlovinamas karalius:
O pora valandų kelio nuo Kanchanaburio yra nacionalis parkas, kur nuvykę prisižiūrėjom krioklių. Trąsa palei kalnų upę apie 2,5 km, joje – 7 kriokliai, visus ir aplankėm. Editai sakiau, kad jeigu būtų tarybiniai laikai, galėtume pridaryti daug krioklių nuotraukų ir pardavinėti kaip fototapetus – juk būdavo mėgstančių užsiklijuoti tokius ant sienos. Laikai kiti, bet gal bent kokiems puzlams vaizdus iškišti būtų galima?:) Vanduo visiškai permatomas, kriokliai balti, pilna didžiulių žuvų, kurios šiaip vienos durnesnių – kai maudžiausi krioklyje, atplaukia ir net pabaksnoja į koją – tikrina, kas čia toks, ir ar valgomas. Su rankomis pagaut nepavyko (nors pasistengus, manau, įmanoma), o tinklo neturėjau – būtų buvęs piknikas su griliumi nacionaliniame parke:)
Tiesa, žioplys, po maudynių krioklyje palikau ant kranto akinius nuo saulės – antrą kartą jau šitoj kelionėj (pirmas buvo lėktuve į Džakartą). Edita sako, nupirks akinius su virvute (čia analogiškai, kaip vaikams pirštines pririša, kad nepamestų), bet kad neradom jokių, nei su virvutėm nei be jų. Tai gerai, kad kartais pasiseka gauti šalmą motoroleriui su patamsintu stiklu – nereikia deginti akių.
Labai tingiu daugiau pasakot, nors būtų ką, vis tiek nuotraukos geriau, ir antram aukšte jau miega penki, tai gal emigruoju ir aš. Kankins turbūt rytoj tuose masažo kursuose…
Dar krūvelė nuotraukų iš krioklių ir miesto kaip visad picasoj.
PS: kas mums ras padoriai pigius bilietus Vietnamas – Filipinai – Tailandas, pirmas gaus fototapetą arba puzlą su kriokliu.
super!
Man patinka puzlai, reiks bandyt uzsidirbt… 🙂
Irma
panaso i plitvica kroatijoj… faina:)
Pirma nuotrauka, tai cia kur???…Nepraraskite budrumo keliaujant, t.y. megaukites viskuo ka matote…Nuostabi kelione…
Cha, o fototapetai, beje, vel grizta i mada! Tai gal jus ten vis tik pafotkinkit daugiau tu vaizdeliu. Bilietai Vietnamas-Filipinai-Tailandas atsipirks 🙂
Linkejimai,
Lina
Žinote kaip vaikai valgo košę: už tėvelį, už mamytę ir tt.
Tai maniškiai vakar vakare sugalvojo valgyti už Karolį 🙂 Jūs ten gal kokius nors ryšius sudarinėjate? 🙂
Tadasdirvele
pirma fotke – ten Kanchanaburyje, musu sveciu namai.
Lina, sakai grizta? hmm nu tai suksim bizni:D
Tadai, o tai vaikai irgi skaito bloga? kitokiu paaiskinimu nelabai turiu 😀
Ruosiames lekti is Chiang Mai – per Bangkoka ryt turetume pasiekti Kambodza, skubam, tai nieko placiau nerasau, nors yra melejonas nuotrauku, kurias reikia sukrauti i bloga:)