Nakti irgi neblogai, kai nesimato netvarkos ir kai kuriu rajonu:

Vienas is Manilos, ir kartu visu Filipinu, simboliu – dzipiniai – vietoj autobusu vazinejantys spalvingi dzipai-sunkvezimiai, kuriuose irengti du suolai. Dzipiniu marginimo tradicijos cia, matosi, gilios – kiekvienas vairuotojas stengiasi savo dzipini paversti meno kuriniu, tiek is isores, tiek viduje. Priekyje, kur pas mus iprastai uzrasomas marsrutas, jie uzsiraso, ka tik sugalvoja – zmonos varda, dekojima Dievui ar siaip kokia nesamone. Viduje irgi galima rasti ju stipraus tikejimo irodymu – virs stiklo numegztas uzrasas „Jesus loves me“ ar pan. O marsrutai buna uzrasyti ant sono, nedidelemis raidemis – pamatai, kai dzipinis jau beveik buna pravaziaves, bet paskui isikirtom sistema ir mieste vazinejomes jais – labai patogu ir pigu (apie 0.5 Lt).

Turistams siuloma ir kitu transporto atrakciju, kaip pasivazinejimas zirgo traukiama karieta – neisbandem jos.

Ir pats dazniausias transportas, kaip mes vadinom – filipinietiskas tuk-tukas – prie paprasto mazo dviracio privirintas „lopsys“, kuriame galima susigrusti dviese. Vairuotojai dazniausiai patys skurdziausi Filipinu gyventojai, miegantys tuose paciuose savo triraciuose arba salia ju – atskridom i Manila 5 h ryto, ir iskart ejom pasivaikscioti, tai matem labai daug gatvese mieganciu zmoniu.

Begales vaiku, auganciu gatveje:

Vaiku demesys mums jau pabodo – daznai seka is paskos buriais, kai sustojam kur pavalgyti, sedi salia ir spokso:)

Baznycios cia mums primena Europa – po budistu ir induistu sventyklu malonu vel matyti akiai pazistama vaizda:

Kaip tik sekmadieni nuejom i viena Katedra – jos prieeigos jau buvo pilnos zmoniu, ka bekalbeti apie vidu. Tiesa, karaoke yra vienas is filipinieciu megstamiausiu uzsiemimu, baznycioje radom irgi savotiska karaoke – didelis ekranas, kuriame rodomi giesmiu zodziai, ir visi kartu gieda.

Gatve salia katedros sekmadieni – didelis turgus:

Manila yra prie ilankos, nuejom paziureti vandenyno, radom siuksliu kalnus. Joo, su aplinkosauga visa pietryciu Azija turi visai nemazu problemu..

Golfo aikstynas – beveik miesto centre, salia vienos is istoriniu miesto vietu:

Viesaja tvarka palaikantys apsaugininkai vilki tokias uniformas:

Cia parke vienam is Filipinu didvyriu ir kovotoju uz Filipinu nepriklausomybe – ispanai ji susaude, toje vietoje dabar stovi skulpturos:

Skaniausios juru gerybes, kokias kada nors esam valge – nuejom i viena padoru restorana, sumokejom daugiau (~12 doleriu), nei iprastai mokam, bet gavom didziule lekste svieziu juros gerybiu, kuriu dviese neiveikem:

Idomiausia vaikscioti po skurdziu kvartalus – siek tiek erzina ten vietiniu demesys, kiekvienas turi pasisveikinti ar paklausti vardo, ka nors pasiulyti, ar tiesiog paspoksoti i mus. Uztat ten vaizdai ten geriausi.

Dar vaizdu is Manilos – albume.

O siuo metu jau antra diena sedim mazam miestely Luzono salos pietuose – issiaiskinom su vietiniais, ka reiskia taifuno pavojaus signalai. Viso yra 3 (internete randu, kad 4), vakar buvo signalas nr. 2, todel visi keltai atsaukti. Nakti prauze nebloga audra – kadangi gyvenam salia vandenyno su langais i ji, prabudineti nuo juros, liuties ir vejo triuksmo teko daznai. 21 h visame regione dingo elektra (arba buvo isjungta del saugumo), tai sedejom prie zvakiu. Kadangi audra prauze, siandien taifuno pavojaus signalas sumazintas iki nr. 1, vandenynas jau gerokai ramesnis – bet keltai vis dar neplaukia, nes lygiai pries metus vienas keltas plauke per sita signala ir nuskendo kartu su 800 zmoniu (beje, turbut mazai kas zinot, kad didziausia pasaulyje juros nelaime ivyko Filipinuose – 1987 m. nuskendo perkrautas keltas Dona Paz su daugiau nei 4000 zmoniu – kaip trys „Titanikai“). Perejom miesteli siandien – kai kurios dalys ir namukai apsemti vandens nuo sios nakties liuties, gerai, kad gyvenam 3-iame aukste:)

Nelabai zinom, kada plauks pirmas keltas – vieni sako, kad galbut siandien apie 16 h, kita speja, kad tik rytoj – niekas nezino, kada taifuno signalas bus sumazintas iki nulinio. Per dvi dienas susidare didele eile autobusu ir sunkvezimiu, pagrindine gatve visa uzkimsta – neisivaizduoju, kiek cia keltu tures juos visus paimti, bet su perkrautu plaukti nelabai noretusi. Siaip miestelis visai nieko butu, pakrante juodo smelio su daug skurdziu namuku (eisim siandien paziuret, kiek is ju nunese audra), tik problema, kad nelabai yra kur pavalgyti. Vakar pasidarem konservu vakariene – prisipirkom is parduotuves visokiu skirtingu ir pavalgem balkone salia kambario ant vandenyno kranto jau prasidedant audrai:)

Internete atrodo radau, kad sios nakties audra – Nangka, praslinko pro mus ir dabar jau eina i siaure, link Manilos, o veliau turetu pasiekti ir Kinijos krantus. Kaip bebutu, bet vakar vakare is balkono stebet selstanti vandenyna buvo geriau, nei bet koks filmas kino teatre:)

Papildom: nezinom kodel, bet taifuno signalas vel yra nebe nr.1, bet nr.2 – tas reiskia, kad siandien jokie keltai neplauks, geriausiu atveju ryt. Dvieju gatviu kaima perejom n kartu, visi jau mus zino, vaikai ir vardus, tai nebera ka cia veikti. Uz 9 km nuo cia radom nebloga poilsiaviete su namukais ant vandenyno kranto, ten dabar ir isvaziuosim bent jau dienai – priklausys, kada vel keltai plauks. Sunkvezimiu eiles nusitese uz miestelio kaip prie muitines – kelis kilometrus. Neturesim interneto ten, bet uztat yra papludimys grazus, pagaliau galesim pasimaudyti vandenyne. Vienintelis rysys su pasauliu – turim nusipirke filipinietiska numeri, kas norit rasyt lopsines – +639081355465, tik turekit minty, kad pas mus 5 valandomis veliau, nei Lietuvoje 🙂