Luang Prabangas – prabangus, turistiškas, bet jaukus
Del tokio miestelio ispopuliarejimo yra ir pliusu, ir minusu. Nakvyne cia galima rasti labai pigiai – daugybe viesbuciu stovi apytusciai ir po 5 dolerius siulo normalius kambarius. Jei sumokesit kokius 25 dolerius, gausit prabangu kambari, koks Europoje kainuotu bent 6 kartus brangiau. Uztat didziulis minusas, kuriuo pradzioj netikejom – kazkas labai gudriai sugebejo monopolizuoti motoroleriu nuoma Luang Prabange. Yra viena kompanija, ir tik viena kaina – 20 doleriu dienai. Isivaizduokit, koks skirtumas, kai visur kitur, Laose ar kitose salyse, mes mokedavome 4-7 dolerius dienai. Siaip ne taip nusiderejom iki 17 doleriu ir pasiemem – vis tiek pigiau, nei samdytis transporta nuvaziuoti, pavyzdziui, iki kriokliu ar iki dvieju autobusu stociu skirtinguose miestelio pakrasciuose, issiaiskinti, kokia tikroji bilietu kaina (agenturos, kurios centre parduoda situos bilietus, netingi uzsimesti bent po 50 proc. antkaini – todel gerokai sutaupem, pirkdami tiesiai stotyje).
Nuo pagrindines miesto kalvos vaizdas pries saulelydi:
Tokiu restoraneliu su neblogu vaizdu i upe, labai daug, ir dauguma ju tusti – ne sezonas dabar, plius krize ir cia jauciasi:
Siauromis senamiescio gatvelemis palandziojus galima rasti ir dar nenublizgintu pastatu:
Visai nieko daiktas:)
Kiekviena vakara pagrindine gatve centre budavo uzdaroma, prisigruda moteriskiu, kurios kokia valanda statosi palapines ir kruopsciai issidelioja prekes. Prekes dauguma tos pacios, nezinau, ar jos ka nors ten uzdirba – pirkeju, atrodo, maziau nei palapiniu. O pries 11 val. vakare jos vel viska kruopsciai susipakuoja ir laukia kitos dienos. Uzknistu mane toks darbas – issidelioji, susipakuoji, issidelioji, susipakuoji, o pirkeju beveik nera..
Graziai marginta sventyklos siena:
O paskui, kadangi issinuomojom motoroleri, nulekem iki kriokliu – tu paciu, is kuriu nuotraukas su vienuoliais jau idejom. Cia dar vienas video:
Isbandziau kriokliu vandeni – saltaaaa:
Vienuoliai buvo krioklio virsuje, o cia is apacios vaizdas:
Kopiant i virsu:
Nulipant sturmavom kita taka – o ten nebuvo taip lengva, reikejo leistis ir kriokliais. Isbandziau pirmas, o po to nufilmavau sita sporto saka – greitasis moteru nusileidimas kriokliu. Sportininke – Edita, treneris – as. (ta proga sakem pareklamuosim batus – idealus kaip sitokiai kelionei, jei kam reiks – ieskokit „Keen“, pusiau atviri uzdarais galais batai, atsparus vandeniui – varom su jais kaip tankai per visur:)
Miestelis pilnas vakarietisku restoranu, uzsukdavom pusryciu arba pietu ir i juos, bet vakariene valgydavome naktiniame maisto turguje. Uz 0.5 dolerio cia galedavai prisikrauti pilna lekste, o pasirinkimas nemazas:
Ir cia siaip bonusas – ar esar mate, kaip atrodo kokosu pieno persigerusi kate?:)
Dar kelios nuotraukos albume.
Ir vel naujienos is skrandziu fronto – kai vakar ketvirta diena skaudejo galvas (man stipriau, Editai silpniau), pradejom is naujo tyrinet galimu ligu simptomus. Galimi variantai buvo: apsinuodijimas, maliarija, dehidratacija, ir atrodo, kad labiausiai realus paskutinis – kiek paskaitem simptomus, labai panasu, ir net zinom, kada tai galejo buti – kai vaziavom tuo autobusu ir „siekem“ rekordo – mazai vandens gerem. Bet siandien i vakara abiems jau gerai, tai turbut net negersim vaistu nuo dehidratacijos (turim pasieme), matyt, atsistate jau vandens kiekis organizme.
Ir dar linksma naujiena, kai jau sekas, tai sekas – siandien supratom, kad abu pasus palikom Hanojuj viesbucio priimamajame – reikejo palikt registruojantis, o kai isvykom, mes pamirsom pasiimt, jie pamirso atiduoti. Siek tiek streso, nes iki Hanojaus buvo 12 val. kelio, o poryt mes skrendem lektuvu iki Saigono. Bet savanoriu trenktis 24 val. pirmyn atgal i Hanoju neatsirado, tai per kita viesbuti-tarpininka susisiekem su Hanojumi, ir sutarem, kad pasus atsius per viena kelioniu agentura i dar kita miesta (15 val. kelio nuo Hanojaus), nes nenorejom keisti suplanuoto marsruto. Siandien vakarop i ji jau atvaziavom, pasai turetu atkeliauti ryt apie pietus. Laikom kumscius, kad viskas butu ok, kitaip paskutinis keliones menuo butu nebepanasus i kelione..:) Bus pamoka – daznai palikdavom tik pasu kopijas, bet kai ju nebeturejom, paliekam ir originalus, kas nera labai jau saugu Azijoje.. Bet cia kaltinam ta pacia dehidratacija – paskutines dvi dienas abu buvom tokie biski nemastantys lavoneliai, slankiojom po Hanoju be jegu, tai ir galvos nedirbo. Bet dabar jau kitaip:)
Laikau ir as savo kumstukus uz jus
Irma
Kai tik galesit, iskart parasykit , kaip su tais pasais. Siunciam geras mintis- viskas bus ok!
O kai nufilvamai, Karoli, editos nusileidima, parodei "keliuka", kuriuo galejo "nubildet" ? Butum spejes pagaut? Tu gal geriau tokiu vaizdu nefilmuok, o jai padek 🙂
tai kad mano pagalba ten kaip suniui penkta koja butu buvus – nei tureklu pabusi, nei vandens sustabdysi..:)
Kokiu adresu atsiust sumustinius, dar ir "draugystes" pyrago pridesiu.Ar jau zinote kaip su pasais?
Karolis, kaip tikras vyras, pastovejo apacioje ir paziurejo kaip keberojasi jo moteris. maza to, dar ir nufilmavo, kad ir kitiems galetu parodyti:) uzuot padejes nusikeberot:D
Mama, uzsaldyk juos, kai grisim i Lietuva suvalgysim:) Pasu dar neturim, uz triju val. turi paaisket.
Romena, tu kaip Jurate:P Cia buvo tokia situacija, kaip pvz su kopeciomis – ar imanoma padet zmogui jomis lipt?:)) Tai man beliko tik reguliuot eisma ir filmuoti:) Batai super geri – su jais nebuvo slidu.
Manau, kad nuo egzotikos jus jau apalpot…Praradotir budruma. Tikekimes kad pasus atgausite-tai irgi bus pamoka ateiciai!Vel pasikartosiu- nenorekite islaizyt visa pasaulio medu! Daugiau ilsekites negu vargkite! SEKMES! SEKMES! SEKMES!
Pateikiu sena ir Lietuviu isbandyta recepta apsinuodijimo atveju, kuris pirmiausiai pasireiskia viduriavimu- 50 gramu geros degtines su idetu arbatiniu sauksteliu karciuju pipiru. Skrandi padegina, bet uzmusa visas bacilas,/tame tarpe ir azijietiskas/ Cia visai RIMTAI!!!
Teti, nedramatizuok per daug, viskas cia gerai:) Nuo egzotikos neapalpom, kuo toliau, tuo ji iprastesne pasidaro, o kad per du su puse menesio viena karta pasus palikom – buna, ne tragedija kol kas gi. Ryt turetu issisprest.
O del apsinuodijimo – kad mums jau viskas gerai, matyt praejo dehidratacija, tai spejam, kad gal net apsinuodijimo nebuvo.
🙂 Man tai labiausiai pramusta tevu komentarai, nors ir nepasiraso, kad va, cia raso tetis ar mama, bet jau taip aisku is teksto, kad gimdytojai nerimauja. Taip ir matau saviskius su panasiais moralais lupose 🙂
O del jusu batu,tai jau senokai norejau klausti, kokio brand'o, labai super atrode visose nuotraukose. Reikes pasieskoti. Sekmes, keliauninkai!
Lina