Kupiškyje dauginasi skulptūros ir „sysioja“ medžiai
Užtvenktos Kupiškio marios – daugiau nei reikia vandens visiems kupiškėnams nusiprausti:
Kupiškio bažnyčia – viena didžiausių šiaurės Lietuvoje:
Turi kupiškėnai tokį skulptorių Henriką Orakauską, kuris visame mieste skulptūrų prikepė – priduoda šarmo tokiam mažam miesteliui (tiesa, mūsų „vietinis gidas“ sakė, kad dabar jis Kernavėj gyvena). Metalinis strutis – gražus, bet mums įdomesnė pasirodė istorija apie vieną vietinį, kuris girtas užsilipo ant stručio kaklo, ir kai policija jį nutempinėjo žemyn, jis užsikabino už stručio karūnos ir ją nulaužė. 3 paros areštinėje už tokį „karališko“ stručio pažeminimą pareigose.
Skulptūra „Avinėli, pasipurtyk“ – bent jau mus įtikinėjo, kad reikia paliesti avino užpakalį, jeigu nori praturtėti. Juokingiausia, kad šalia avino yra bankas – čia turbūt einantys paskolų visada paliečia tą užpakalį 🙂
H.Orakauskas net tokių funkcionalių skulptūrų prikūrė:
O šito galvažmogio neaiški nei paskirtis, nei autorius:
Vilniaus katedros autorius – pasirodo, L.Stuoka-Gucevičius kilęs iš to krašto:
O šita mums labai patiko – stovi Smetonos laikų siena, kuri buvo skirta šaudymui, tarybiniais metais jos nenugriovė, nes naudojo tai pačiai funkcijai, o dabar vėl tas pats H.Orakauskas užsodino ant jos kareivio skulptūrą ir dar nutapė vaivorykštę – nebe tokia ir nyki siena gavosi:
„Baltų gyvybės medis“ – iš toli atrodo kaip tikras medis, iš arti – metalinė skulptūra-fontanas, retkarčiais išpurškiantis vandenį. Ir dėl to vietiniai jį vadina „sysiojančiu medžiu“ (bent jau mūsų „gidas“ taip vadino:)
Beje, ragavom ir vietinio pienų vyno – maniau, kad čia tik toks simbolinis pavadinimas, bet pasirodo tikrai iš pienių gaminamas vynas (saldus kaip midus).
Baisu pagalvot, kiek dar Lietuvoje tokių miestelių, kurie statistiškai visiškai niekuo neišsiskiria, bet kai nuvažiuoji ir pamatai – žandikaulis atsivėpia iš nuostabos?:)
PS: Šiandien buvom užsukę Liškiavos vienuolyne – grožis!
Nuostabus miestas tas Kupiskis. Nuotraukos tikrai labai patiko. Saunuoliai, kad taip myli ir puosia savo miesta.
tikrai grazios nuotraukos, bet neteko lankytis ten ne karto.
OHO, dar vienas miestelis, kuriame nebuvau, bet butinai reikia pamatyti! Per jusu bloga jau ne pirma tokia vieta Lietuvoje atrandu – teskit!!!
Smagu, kad vietiniai menininkai nesavanaudiskai isdabina miesta, jis tampa grazesnis tiek ten gyvenantiems, tiek atvykstantiems netiketai, tiek atvykstantiems pagal is ju gautas rekomendacijas… tikrai labai grazus miestas!!!
Ech, Kupiskis, mano vaikystes miestelis. Jau tais laikais jis buvo savotiskai grazus, turtingas piliakalniais, ezerais ir upem. O dabar ir skulpturomis. Myliu as ji 🙂
Kupiškis man vienas gražiausių miestelių Lietuvoje,jei ne pats gražiausias.Savo mažumu,žalumu,tvarka,jaukumu ir yra ten kažkas,nežinau kaip pavadinti,gal šilta šilta aura.Kada ten atvažiuoju,tiesiog labai gerai jaučiuos,nors pats miestas man svetimas.
V.V.
super, cia tai labai nustebinot su Kupiskiu 🙂
čia mano miestas,,,myliu jį už tai, kad ten visada gera grįžti.gražu ir sava 🙂
gimtasis miestas 🙂 ačiū už gražias foto ir komentarus 😉
atvažiuotumėt į Joniškėlį, grožis tikrai ne menkesnis būtų 🙂
nesu buvęs – ok, atvažiuosim 🙂
O kiek prie to myžmedžio pragerta ;DD
Kupiskenai geri zmones, tiesus ju kelalai… 😀
Komentarų neskaičiau, bet palei visą upę yra tokie suoliukai-skulptūros. Nematyt nuotraukų.. 🙂
Kupiškis turbūt turtingiausias mietelis Lietuvoje (ir ne tik) meninias akcentais. Galite didžiuotis, kupiškėnai, kad jums pavydi visi, kas čia užsuka. O prieš trisdešimt metų buvo eilinė nyki provincija. Dabar ir mes savo svečius visuomet į Kupiškį užvežame, nes tikrai yra į ką akis paganyti, o ir kraštovaizdis ko vertas!!!