Grįžom
Šiauliuose pas sesė jau spėjom ir šaltibarščių paragauti – nežinau, ką turėjo galvoti mūsų organizmai, kurie tikriausiai vis dar gyvena Azijos laiku, ir kai vidurnaktį valgėm šaltibarčius, skrandžiams jau turėjo būti 4 val. ryto 🙂 Bet nieko, pora dienų ir pripras. Tuo labiau, kad ryt laukia dar didesnis išbandymas jiems – po visų Azijos kulinarinių išbandymų grįžtam prie šaknų, t.y. mamos maisto – persivalgymas tikriausiai garantuotas 🙂
Su kuo šiandien spėjau pakalbėti telefonu, daugelis klausia – koks jausmas grįžti po tokių klajonių į Lietuvą. O jausmas labai geras – tikriausiai keistai atrodo, bet taip yra. Gal todėl, kad jau nuo pat kelionės pradžios žinojom, jog liepos 14-ą grįžtam namo, paskutinėmis dienomis to jau ir laukėme – nemažai čia esame palikę, todėl ir didžiausi įspūdžiai ar baisiausios krizės negali atbaidyti nuo noro sugrįžti. Neprisikūrėm stereotipų, kad ten – „balta“, o čia – „juoda“, todėl jaučiamės kaip grįžę po gerų, labai gerų ir ilgų atostogų. Kelionių juk dar bus, tikrai, dabar laikas įspūdžių virškinimui, nuotraukų atsirinkimui.
Dabar keista atsiminti, kaip paskutinę naktį prieš kelionę lygiai šitoje pačioje vietoje Šiauliuose rašiau įrašą apie pirmąjį tikslą – kai dabar prisimenam, kiek mes tada tik težinojom apie pietryčių Azijos šalis, gal greičiau išvis nieko nežinojom, nes nuo apsisprendimo iškeliauti iki išvykimo tebuvo tik mėnuo (ir tas privalomas dėl skiepų), per jį reikėjo užbaigti darbus, nelabai buvo laiko giliau pasidomėti šalimis, į kurias vykstam. Bet gal ir gerai – domėjomės kelyje, o taip tik įdomiau, neturėjom jokio išankstinio vaizdo, patys kūrėmės nuomonę apie šalį iš išgyventų įspūdžių.
Šia prasme ir užjaučiam, ir pavydim tuos, kurie sekė mūsų blogą ir galbūt ateityje išvyks į pietryčių Aziją. Pavydim, nes jūs turit daug daugiau informacijos apie šitas šalis, nors ir subjektyvios (bent jau tais momentais, kai parašydavom išsamiau ir detaliau, nei įprastai). Bet iš kitos pusės – jūsų laukia šiek tiek mažesnė staigmena, nes galite labiau įsivaizduoti, ko tikėtis. Bet menkas čia praradimas – Azija per daug didelė, per daug nenuspėjama, jei tik vyksit – tikrai nustebins, garantuojam:)
Čia dar kelios nuotraukos iš paskutinių poros dienų (bet ne paskutinės, nes vis dar neįkeliam daugiau kadrų su paskutine Filipinų sala – padarysim, kai suvirškinsim lietuvišką maistą ir pasimėgausim gaiviu oru:).
Malaizija labai gražiai atrodė iš lėktuvo prieš nusileidžiant Kuale Lumpure (tiesa, naktinis Bangkokas iš lėktuvo atrodo irgi labai galingai – nesuvokiamai didelis miestas):
Pasisekė su „Emirates“ avialinijomis – prieš kelis mėnesius reisui Bangkokas-Dubajus jie nusipirko didžiausią pasaulyje keleivinį lėktuvą „Airbus A380„, juo ir skridome beveik 6 valandas į Dubajų. Dviejų aukštų grandas (mes sedėjome pirmajame), apie 500 vietų, ir praktiškai visos užpildytos. Nuobodu nebuvo – žiūrėjom filmus ir pražaidėm visą laiką. Po šito grando „Ryanairo“ lėktuvas Londonas-Ryga atrodė kaip mažas barškantis mikriukas, lekiantis Vilniaus gatvėmis:)
Apie kostiumą jau rašiau – čia nuotraukos, kaip mane matavo Bangkoko siuvėjai, ir kaip tos pačios dienos vakare aš viešbutyje jau matavausi gatavą kostiumą:
Dėdavom skirtingų šalių patiekalų nuotraukas, čia dar viena – tik jau su lietuviška virtuve iš Šiaulių 🙂
Tiesa, tarp Rygos ir Šiaulių dar buvo lietuviška juoda duona su lašiniais ir marinuotais agurkėliais – bet maistas mums tada rūpėjo labiau, nei fotografavimas (patikėkit, kaip sąžinė rėkia po Azijos kainų Londono oro uoste pamačius sumuštinį už prabangios vakarienės Azijoje kainą – nepirkom iš principo, be to žinojom, kad lietuviška virtuvė ne už kalnų:)
Bangkoke jau 7 ryto, Lietuvoje laikas miegoti, labos.
PS: Darius komentaruose pasiūlė, kad galėtume atsakyti į klausimus, ir taip padėti tiems, kas ateityje planuos panašias keliones. Jei tokių turėsite – rašykit komentaruose arba el.paštu, padarysim DUK/FAQ, kokį jau darėm ir kelionės pradžioje.
JAU GRIZO musu Ceburekai :D:D
Smagu, kad laimingai grįžot. Lauksim foto apibendrinimo.
Tadai, parupink Vilniuj cebureku, ta proga, kad jau priminei, ka?:)
ačiū už reportažą, buvo įdomu. įkvėpėt patį užsinorėti kažkur išlėkti va taip avantiūriškai.
mano klausimas DUK'ui:
prasom pateikti finansine ataskaita (rasete kad turite finansininke :P). taigi viska detalizuotai: pasiruosimo islaidos, transportas iki vietos, transportas vietoje, pragyvenimo islaidos, nenumatytos islaidos ir pan. Kokia ta mistine suma pinigais, kuria leidote sau isleisti per diena.
Ar nebuvo baisu keliauti po velniaszino kokius kaimus ir buti uzpultiems ar pan? kokiu ginybos priemoniu turejote su savimi, ar viska draugiskai tikejotes issiaiskinti?
Kaip su pinigais? grynais gi nesinesiosi, o korteles/keliones cekius ar dar kazka kaime neissigryninsi, ar jau technologijos ir ten pasieke?
Sauliau, prasom, kad tik daugiau keliaujanciu:)
Dariau, ok, surasysim – galbut nebus visiskai detaliai, nes tingedavom biudzeta detalizuot pagal islaidas (atostogos visgi), bet dienos biudzetus turim, transportas ir pan. irgi yra – surasysim.
tik nesustabdykit blogo rasyt, please! su kuo as diena pradesiu 🙁
Dariau, "buhalteres" pareigas saziningai atlikau, tai galesim surasyti kas ir uz kiek. 🙂
Anonimiskas, yra toks planas nestabdyti sio blogo, o ir toliau rasyti, bet jau apie lietuviskas savaitgalines keliones. Tik gal ne taip daznai 🙂
Ledddita, as tau padesiu rasyti apie musu savaitgalines keliones :D:D eilem galesiu pavaryti:)
ir papozuoti jeigu reiks 🙂
welcome to saltibarsciu ir cepelinu krasta!
pagaliau ir teisingu patiekalu foto Karolis idejo.. o tai visokios nesuprantamos egzotikos, nuo kuriu tik seile tista.. 🙂
Tadai, taigi tu savo bloga girdejau atsidarineji?.. :))
Pogaliau 🙂
pR
Girdejau as irgi 😀
Smagu buvo skaityti apie jusu kelione.
jei nepaslaptis su kokiu fotiku daret fotkes?
paciu prasciausiu is Canon – ten nusipirkom Canon EOS 1000D (vezemes Pentax K100D, bet ji pavoge:)
Netikėtai pasiekė mane nuoroda į jūsų blog'ą, ko pasekoje per dvi nepilnas dienas labai skaniai prarijau tas 2500 nuotraukų ir išsamius kelioės aprašymus 🙂
Ačiū, labai smagu buvo skaityti, jaučiuosi beveik ir pati jau nusigavusi iki tos pietryčių Azijos 🙂
Sėkmės tolimesnėse kelionėse!!!
per nepilnas dvi dienas perskaičiau visus jūsų nuotykius Azijoje.. 🙂 ir žinokit… užkrėtėte.. Kadanors, aš būtinai ją aplankysiu.. 🙂
Kaip jau buvo klausta – būtų įdomu sužinoti jūsų biudžetą 😉 (neradau jo 🙂 )
Buvom kažkur rašę – iki kelionės bilietams, skiepams ir tt. išleidom apie 6000 Lt, kelionės metu – apie 18 tūkst. litų.
Šiaip mažesniu tempu keliaujant ir atsisakant dalies pramogų, šitą sumą galima labai ženkliai sumažinti, net ir per pusę.
skiepam ir pan mačiau, tik pačios kelionės metu išlaidų parašytų nemačiau 😉 Kai tokiam laikotarpiui ir tokiem nuotykiam – ne tiek ir daug.. 🙂
O kiek iš viso per kelionę skrydžių turėjot? (mačiau, kad vien Filipinuose ir grįžt namo – 10).
nepamenu tiksliai, bet kažkas apie 18-19 gal. Čia jei skaičiuosim su tarpiniais nusileidimams ir lėktuvų pakeitimais Dubajuje. Daugiausiai Filipinuose ir į juos, dar keli Indonezijoje, o kitur neprireikė.