Dvi dienos tikrose dziunglese
2009 04 28
Malaizija giriasi turinti seniausius pasaulyje atograzu miskus. Pamanem, kad butu puiki proga nuplauti juose Kuala Lumpuro dulkes ir sestadieni per gera pusdieni su keliais persedimais nusigavom iki ten. Buvo verta 🙂
Taman Negara nacionalinis parkas – didziule negyvenama dziungliu teritorija su galybe gyvunu. I jo pakrascius ikelti koja galima tik is 3 kaimeliu, tai mes pasirinkom viena – Kuala Tahan. Pakeliui susipazinom su vyresniu vokieciu porele Klaus ir Bettina, tai su jais kartu dvi dienas ir praleidom. Kuala Tahan kaimelis visai salia nacionalinio parko, tereikia persikelti per upe, o jame daugybe pasiulymu is gidu zygiams i dziungles. Galima valandos, dienos, dvieju dienu su nakvyne olose ir tt. As aisku iskart apie maksimuma – dvi dienos su nakvyne dziunglese, ir be gido – ir pigiau, ir idomiau. Bet gerai, blaivus protas is Editos ir vokieciu puses susviete kitaip – rytojaus dienai pasirinkom viena ilgiausiu dienos zygiu i dziungles. Aisku, be gido.
Pasipuosem dziunglems kaip reikiant – baltais rubais. Is tikro tai buvo musu vieninteliai drabuziai ilgom rankovem, tai neturejom pasirinkimo. Anksti ryte motorinis laivelis-taksi nuplukde mus kartu su vokieciais aukstyn upe 10 km, paleido ant kranto, ir nuo ten turejom sugrizti per dziungles 14 km iki Kuala Tahan kaimelio. 14 km vaiksciojant Vilniuje – gan padorus savaitgalio atstumas, jei aplink senamiesti apsuksim 3 ratus ir dar pora kokiam Shudopolyje. Bet dziunglese kitaip, gerokai leciau – lendi, brendi, kopi, lipi, klimpsti ir tt. Is pradziu smagu, veliau jau nelengvas fizinis darbas. O dar dziungliu dregme – medziai taip uzdengia dangu, kad net svieciant saulei ten prieblanda – vanduo neisgaruoja, todel karsta ir dregna. Jau po pirmos valandos ejimo buvom kiaurai slapi.
Va tokiu laiveliu nuplukde:
Ejom siauru turistu ir gidu pramintu takeliu – jis vietomis pazymetas, kad nepasiklystume ir nedingtume kazkur Malaizijos vidury. Bet daugelyje vietu takas uzgriuves medziais, tai tekdavo lipti arba apeiti, be to pilna mazu upeliu, nuo dregmes prisikaupe teslynu, kad nebutu per daug lengva visas kelias dar kalvotas – aukstyn zemyn. Gerai, kad medziu saknys tarnavo kaip laiptu pakopos, lianos – kaip tureklai, i kuriuos galima isikibti.
Didziausia kliutis kelyje – priejom upe, per kuria tik permesta virve, todel teko bristi. Per brasta negilu, bridom su batais – galas zino, kokio velnio ten vandeny yra. Tiesa, 4 zmonems reikejo perbristi su 2 poromis batu – nes vokieciai buvo su kedais, kurie po vandens nelabai butu malonus ejimui, o musu atviri kalnu batai tiko ir vandeniui, tai skolinom ir jiems – Edita perbrenda, nusimauna batus, as atgal per upe nunesu juos vokietei, ji perbrenda, tada as su mazais Editos batais brendu atgal ir savo duodu vokieciui – dziunglese drauga pazinsi:)
Gyvunu taip ir nesutikom, isskyrus galybes vabzdziu. Bet daug girdejom – garsai geri, net ne visada eina suprasti, kas kaukia, cypia ar kvyksi. Tiesa, teoriskai turejom sansu ir tigru sutikti – ju situose atograzu miskuose islike vos apie 200, veliau vietinis pasakojo, kad vieninteli karta pries 3 metus eidamas tuo paciu keliu sutiko tigra. Kuris, matyt, nebuvo alkanas, nes vietinis liko gyvas. Ir drambliu apie 200 islike cia, bet 14 km i dziungles cia tik lasas juroj, reiktu nosi kisti giliau, kas praktiskai neimanoma. Beje, vieninteliai zmones, kam leidziama gyventi nacionalinio parko teritorijoje – dziunglese – pusiau pirmykstes genties atstovai, kurie zvejoja, medzioja, ir taip isgyvena – matem nuotraukas, akmens amzius ten.
Augalu irgi kokiu tik nori – vien medziai kokie, beveik kiekvienas is ju, perkeltas i Lietuva, taptu ne mazesne nacionaline vertybe nei paramstyta Stelmuze:)
Taip ir trenkemes tuos 14 km – kai jau atrodo, kad namai jau cia pat, isdygsta zenklas, kad tik pusiaukele. Tai paspartinom tempa ir tiksla nusikale pasiekem po 6 valandu – su vieninteliu 20 min. sustojimu pietums (konservai) visas 6 valandas ejom nesustodami. Ne tik del to, kad skubejom iki sutemstant, bet ir del kazkokiu mazu siurbeliu – vos sustojus jos garantuotai bandys isisiurbti i koja. Judant mazesne tikimybe, kad jos spes prikibti prie bato, bet vis tiek spedavo. Laikas nuo laiko patikrindavom batus – as is viso radau 3 (dar viena ant nugaros), Edita 2 siurbeles batuose, gerai, kad nespejo per kojine prasisiurbti. Va tokios:
Ne vienam is musu keturiu po situ kilometru nesinorejo net pagalvoti apie dvieju dienu zygi dziunglese su nakvyne – su gidu ok, bet tada ne taip idomu. Kojas jutom dar pora dienu, todel rytojaus dienai jau pasirinkom gerokai trumpesni marsruta – apie 4 km, ejom iki ilgiausio pasaulyje medziuose kabancio tilto – pasivaiksciojimo tako. Turintiems aukscio baime cia puiki proga isgyti arba isproteti – veliau aprasysim ir sudesim nuotraukas.
Visiems, kas busit Malaizijoj ir norit ne tik po miestus trankytis ar salose guleti – tikrai verta pakankinti save karstyje ir dregmeje, issukis tikrai idomus. Man is sitos keliones kol kas turbut ryskiausi ispudziai:)
PS: Vakar nusipirkau vietini Malaizijos laikrasti anglu kalba, pirmam puslapy apie kiauliu (?) virusa – tik dabar suzinojom, kas ten darosi uz Atlanto, ir kad jau Europa pasieke. Bet cia jau pradeda po biski panikuot – laikrasciuose raso, kad Malaizija ir Tailandas po SARS ir H5N1 virusu turi normalia apsaugos sistema susikure, bet pergyvena del Laoso, Kambodzos ir Filipinu, kas ten desis, jei ateis iki ju – blemba, tikiuosi keliones planu del situ virusu nereiks keisti. O kiaulienos cia ir taip nevalgom 🙂
shakes…medziai tai tikrai nerealus…o del kiauliu gripo,tai ligtai shernu,girdejau,neima tas gripas:)))
nekantrauju pamatyt fotkes nuo kabancio tilto.
Robertas
Is visu vietu, kur jau buvot, labiausiai noreciau atsirast cia. Gaila, kad gyvunu jokiu nematet. Aisku is vienos puses gal ir gerai, kad kokio tigro nesutikot 🙂
kur fotkes nuo kabancio tilto?!!!
bus bus, tuoj kelsiu, saloj internetas brangus ir negreitas, tai nesinaudojam:)
Kamile, tai tau kaip skautei cia ir reiketu atkeliaut 🙂
Del tigro – man irgi gaila kad nesutikom, cia butu buvus didesne laime nei baime, manau:))
super!
mes tai cia Tioman saloje per tokias nedideles vietines dziungles keleta valandu pasivaiksciojom, irgi kiaurai permirkom. ir dziungliu uzteko 😀 isivaizduoju, kaip pervargot, bet tikrai bus ka prisimint! tiek ispudziu.
na o mes tai tinginiaujam saloj, kur musu TV robinzonus filmavo, labai grazu cia 😉 sekmes!
mes kaip tik nusikopinom jusu irasa apie Tioman sala – paskaitysim vakare, kai elektra ijungs (ijungia nuo 7 vakaro iki 7 ryto:)), nes cia saloj su generatoriais, tai negali siaip sau diena sugalvot elektros paislaidaut 🙂
a tai Robinzonai pusiau gyvenamoj saloj buvo filmuoti? tada visai neidomu, galejo juos i visiskai negyvenama nubogint, va tada tai jo..:)