Praėjusį savaitgalį, prieš pat didžiuosius dabar ten vykstančius streikus, buvom Paryžiuje – 3 dienas ir 3 naktis, todėl ir nuotraukas sudėsim taip pat – dieniniai ir naktiniai vaizdai, ir galbūt papildomai šiek tiek iš paryžietiško meno pasaulio, nes lankėmės ne viename muziejuje ir meno centre. Žodžiais daug ir nepasakosim – turbūt Paryžiuje esat buvę ne vienas, visgi vienas įdomiausių Europos miestų. Mes irgi buvome ne pirmą kartą, kas mums padėjo išvengti laukimo milžiniškose eilėse prie Eifelio bokšto arba pusdienio praleidimo Luvro muziejuje – nei ten, nei ten šįkart nebėjome 🙂

Pradėjom nuo La Defense kvartalo – visiško priešingybės mažoms, siauroms, kreivoms Paryžiaus gatvelėms – moderniausias Paryžiaus rajonas, ir kas gerai – ne tik stiklinių dėžučių pristatytas, bet ir su šarmu – nuo visokių crazy skulptūrų, iki didžiulių erdvių pėstiesiems ir fontanų ar baseinų. Žinomiausias La Defense statinys – Didžioji Arka:

Prieš 30 metų Prancūzijos prezidentas paskelbė nacionalinį architektūros konkursą, kurį laimėjo danų architektai, pasiūlę tokį garsiosios Paryžiaus Triumfo arkos XX a. variantą. Tik dukart aukštesnį 🙂

Kažkur La Defense kvartale:

Tiesa, į patį Didžiosios Arkos viršų pakilti negalėjome – prancūzai čia pademonstravo savo anglų kalbos sugebėjimus, ir tikrai, niekur kitur Vakarų Europoje nėra taip sunku susikalbėti angliškai, kaip čia 🙂

O čia ir senoji Triumfo arka, Napoleono pergalių amžininkė (tiesa, Napoleonas pirmą kartą pro ją pravažiavo tada, kai ji dar buvo medinė):

Į vieną pusę nuo Triumfo arkos viršaus puikiai matosi visas La Defense kvartalas ir Triumfo arkos pusseserė – moderni Didžioji arka.

Priešingoje pusėje – betonuoti Eliziejaus laukai (pasirodo, tiek aš, tiek Edita kažkada seniai pirmą kartą išgirdę apie juos manėme taip pat – kad Eliziejaus laukais ir yra laukai, t.y. bent jau parkas:). Parduotuvių rojus.

Paryžiaus nuotraukos be Eifelio būtų nuodėmė 🙂 Beje, nežinojom, kad Eifelio bokšto aukštis dėl temperatūros skirtumų žiemą ir vasarą svyruoja net 15 cm! Įdomi ir jo istorija – pastatytas 1889 m., XX a. pradžioje Eifelio bokštas vos nebuvo nugriautas, nes Paryžiaus meno pasaulis labai priešinosi tokio metalinio gargaro atsiradimui mieste. Bet Eifelį išgelbėjo radijo antenos – jis idealiai tiko jų lokacijai.

Marso laukuose – kaip ruonių paplūdimyje, visada pilna begulinėjančių žmonių.

Turbūt pats įdomiausias ir kartu turistiškiausias Paryžiaus rajonėlis – Monmartras.

Pagrindinė Monmartro erdvė – Sacre Coeur bazilika. Kaip tik pataikėm ant Vyno dienų Monmartre, tai žmonių buvo dar daugiau, nei įprastai:

Dar vienas Monmartro simbolis – Mulenružas.

Beje, kad ir koks mažas Monmartras, jame radome vynuogyną, įsispraudusį tarp namų kvartalų. Įdomu paragauti vyno iš Paryžiaus centro 🙂

Dar keli vaizdai su gulinėjančiais paryžiečiais:

Arba keliaujančiais:

Notre Dame katedra man gražesnė ne iš paradinės pusės 🙂

Policininkai su riedučiais – kada Vilniuje tokių atsiras?:)

Madam:

Dvejose Paryžiaus salose (Senos upėje) yra keletas nuostabių gatvelių su mažomis krautuvėlėmis:

Ir tokių svajojančių pirkėjų:

Paryžietiška meilė šalia Luvro:

Saulės nušviesti:

Vaizdų iš Paryžiaus dar bus.

(naktinis Paryžius toks, o menai Paryžiuje tokie)

PS: pridėjome Facebooko kvapo blogui – „Like“ mygtuką ir galimybę komentuoti su Facebooko profiliu – welcome naudotis pagal paskirtį 🙂