Ka tik pakalbejom su vienu vietiniu, sako, i Tailanda ivaziuot per musulmonu pietine teritorija dabar pavojinga – sudas, tai mums kainuos visa diena, nes ryt ryte paliekam sala ir turesim trenktis 8-10 val. iki vakarines Malaizijos pakrantes ir ten ivaziuoti i Tailanda. Rizikuojant sutaupytume laiko, bet traukiniu stotis ten vienas is galimu musulmonu taikiniu, tai gal ne..

O kol kas smagiai leidziam laika toje pacioje Perhentian saloje – siandien visa diena snorkelinom. Pasiemem tura nuo ryto, tai su laivu plukde i skirtingas vietas ir leido pasigrozet povandeniniu pasauliu. Nelabai tikejau ju reklaminej iskabom, kad nuveza pamatyt rykliu, vezliu ir tt., bet matem rykli!:) Nelabai didelis, gal 1-1.5 metro, letai plauke gerokai giliau musu (bent kokiais 8 metrais – vanduo cia toks skaidrus, kad gali matyt labai toli), tai su Edita pasekem ji, kol dingo kazkur dugne. Su vezliu taip pat – nuplukde i viena vieta, gylis apie 6 m, vanduo skaidrus, tai matosi, jei vezlys pasirodo dugne. Taip uztikom didoka, kokio 80 cm skersmens – sliauze is leto dugnu, mes penkiese is paskos – veliau iskilo i pavirsiu trumpam, ne daug truko, ir galejau isikibt i ji:)

Cia didzioji nardytoja uzpakaliu i virsu, kuriai dabar del to sunku prisest – taip nusvilo slaunis:)

Man kazkaip maziau auku reikejo – pecius kaip visad pasvilau, uztat uzpakalis sveikas liko:)

Prisiziurejom vaizdu po vandeniu – jooo.. Zuvu sienos (nesuvokiu, kaip jos taip sinchroniskai plaukioja kartu – matyt per mazai Valinskienes gyvuneliu pasauliu per LNK ziurejau), zuvys visu imanomu spalvu, mazos tai durnos – sustoji, pacios atplaukia buriais ir spokso – galima ir paliesti.

Veliau tas pats laivelis nuplukde mus i maza papludimi toje pacioje saloje – grozis ten, net ir smelis kitoks atrodo nei aplink. Pratinginiavom ten kokia valanda ir grizom namo (t.y. i namuka savo):

Dar vienas gyvunas saloje:

Per potvyni restoranu staliukus gerokai uzsemia, bet visiems dzin – vakare per atoslugi ten buna pilna zmoniu, mes irgi sitoje vietoje dazniausiai valgom. Patiekalai brangesni nei kokioj Indonezijoj – dviese su gerimais pietums ar vakarienei sumokam 15-25 Lt.

Dabar gyvenam sitam namuke, tiksliau cia matosi tik jo balkonas ant vandenyno kranto:

O tiesiai pro balkona galima nusileisti ant akmenu, Edita juos isnaudojo deginimuisi:

As tuo tarpu isbandziau snorkelinima salia namu – del skaidraus vandens atrodo, kad cia visiskai negilu, bet po vandeniu pasimato – kokie 3-4 m gylis.

Pabuvom tris dienas saloje, patinginiavom, uzteks, paliekam Malaizija, dabar Tailando eile. Nors ir ten pirmiausiai pradesim nuo salu, nes pietuose ju labai daug.

Beje, kaip tik menuo, kaip mes trankomes Azijoje – cia kojas ikelem kovo 31 d. Per ta laika taip pripratom prie visko, tai aplinkos keitimasis net per daug naturaliai atrodo – siandien dziungles, ryt sala, poryt kokie dangoraiziai.. O pries pora menesiu dar net negalvojom apie tai – greitai gali viskas pasikeisti:) Bet neleidziam sau uzmirsti, kad cia tik kelione, todel siurbiam ispudzius kol galim – aplinka stebina maziau, nei keliones pradzioje, bet vis tiek ispudziu turim daugiau nei kada butume galeje pagalvoti, kad per menesi tiek imanoma apkeliauti ir pamatyti.

Dar siek tiek fotkiu is vakar ir siandien yra albume.

PS: Jei neklystu, siandien geguzes 1? Tai Lietuvoj ne darbo diena, taip? Tai su Darbo svente, pagarba dirbantiems!:)

PS2: As cia turiu trauma, isivaizduokit situacija – karstis, kokie 35 laipsniai, mes ijunge taupymo rezima (tiksliau brangiu dalyku neperkam), tai alumi vesinti karscio negaliu, nes alaus skardine cia – apie 8 Lt (isproteje musulmonai…). Ir tokiam karstyje sedint, prieina padavejas priimti uzsakymo su skardine alaus rankoje – druska ant zaizdos 🙂 Bet keliones buhaltere Edita nepalauziama – ir toliau gaivinuos sultimi, lietuviska alu ir jo kainas cia kaip malonu miraza prisimenu. Nu bet nieko, bus normalesniu vietu, kur saltas alus nekainuos daugiau uz karsta patiekala:)