Ilgiausias pasaulyje medziuose kabantis takas ir pasiplaukiojimas upe

Ilgiausias pasaulyje medziuose kabantis takas ir pasiplaukiojimas upe

Antra diena, po ilgoko pasivaiksciojimo dziunglese, nusprendem „pasivaikscioti“ vos kelis km ir nuejom dziunglemis iki ilgiausio pasaulyje medziuose kabancio tako Canopy Walkway – 530 m. Kas turit aukscio baimes – cia tikrai puiki vieta ja issigydyti 🙂

Pasivaiksciojimas taku medziuose kainuoja po 3.5 Lt, yra grieztos taisykles – negalima per arti vienas kito eiti, kad takas neisisiubuotu, medziu aikstelese negalima daugiau nei po 4 zmones stoveti ir tt. Iejimas:


Takas jungia 10 medziu – juose padarytos sustojimo aiksteles, o tarp medziu 25-45 metru aukstyje nutiesti kabantys vienos lentos plocio takai. Del saugumo problemu nera – nors nuo ejimo takas siubuoja ir linguoja, taciau tinklai is sono neleidzia iskristi zemyn (o cia jau butu paskutinis suolis – isivaizduokit nusokt nuo namo stogo:) Kad butu paprasciau isivaizduoti auksti – auksciausioje vietoje takas nutiestas kaip nuo 15 aukstu namo stogo. Kai kur zemeja iki kokiu 8 aukstu namo. Net ne visada eina suvokti aukscio – apacioja lieka daugelio medziu virsunes, kurios uzstoja zeme, nes takui parinkti galingi stori ir auksti medziai. Takas atrodo taip:


Vaizdas is vienos sustojimo aiksteliu (matosi upe, kuria plaukem is vakaro i dziungles):


Is virsaus atrodo taip – kas bijo aukscio, geriau neziureti, ypac kur matosi zeme:)


Smagu buvo ziuret i Edita – nebijo ji siaip aukscio, bet siuo taku vaiksciot nebuvo lengva – visa kelia ziurejo tik i prieki, ir tik paskutiniais tako metrais pirma karta paziurejo zemyn – baisoka buvo. Ir dar prase kalbint ja, kad uzmirstu, jog vaiksto puses kilometro ilgio taku virs dziungliu 🙂 Baimes jausma sustiprina tako svyravimai – jos keturiasdesimt keli kg nelabai isjudina ta taka, bet kai as praeinu, tai jis normaliai pasiubuoja:))


Is apacios takas atrodo sitaip:

Neisivaizduoju tik vieno – kaip toki taka jie turejo pastatyt tokiame aukstyje, (1994 m.) kur nei kranu atvesi, nei ka. Gal vietiniai, kaip geri tarzanai pasidarbavo:)

Sutikom sitokiu gyvunu dziunglese – driezai, visai nepavojingi, ir ju cia daug – jau pripratom. Saloje, kur dabar esam, tai kur beitum ju sutiksi – mazu, dideliu, spalvotu. Taikus ir kuklus padarai.


Prie dziungliu Kuala Tahan kaimely gyvenom tokiam spalvotam hostely:


O vakare, kai nusprendem vaziuoti is dziungliu link salu, buvo pasirinkimas – sesti i autobusa ir dardeti pusantros valandos, ar laiveliu upe apie dvi valandas. Sedom i laiva ir su mazais nesklandumais (kazko variklis nelabai patikimai dirbo, tai uztrukom ilgiau nei planavom) is Kuala Tahan atplaukem i kita miesta, kur sedom i traukini.


Vietiniai man liepe issemt vandeni is po dvigubo dugno, kuris susikaupia per kelione – klusniai atlikau pareiga laivo igulai:


Pakeliui matem visokiu gyviu. Buivolai:


Bezdziones:


Vel bezdziones:


Triusiai:


Daugiau fotkiu is Canopy Walkway ir pasiplaukiojimo upe – albume.

Karolis Žukauskas

Karolis Žukauskas

2 Comments

  • Neringa

    O tu, Karoli, tikrai daraisi panasus i robinzona:)

    2009 05 01 at 09:57
  • karolis

    po triju menesiu nesiskutimo busiu jauciu hipis, bet gal reiks sumazint kada plauku ant veido..

    2009 05 01 at 12:53

Comments are closed here.