Amžinosios krizės šalyje – Kambodžoje
2009 05 27
Krizė Europoje? Jūs nebuvot Kambodžoje – čia mums pasibaigė krizė, bent jau pasibaigė mūsų galvose (o juk ten visos krizės ir prasideda:).
Viena skurdžiausių valstybių pasaulyje, vos prieš tris dešimtmečius išsižudžiusi beveik ketvirtadalį tautos; normalus atlygis – apie 50-100 dolerių (kareivio – 20 $, mokytojo – 50 $, normalaus restorano padavėjo – 50-100 $, bet parlamento nario – net 2500 $ – jaučiat skirtumą?), tuo tarpu elektra kainuoja bent dukart brangiau nei pas mus; žemdirbių laukuose vis dar likę daugybė veikiančių minų, kurios laikas nuo laiką vaikui ar suaugusiui atima koją arba netgi pražudo; tūkstančiai pilietinio karo sužalotų ir su negalia likusių žmonių, dar daugiau alkanų vaikų, lakstančių gatvėmis ir siūlančių ką nors nupirkti iš jų, arba tiesiog, duoti dolerį; pagrindinė veikla – žemdirbystė skurdžiais, į XIX amžių nukeliančiais padargais.
Visas šitas skurdas atsispindi susirūpinusiuose žmonių veiduose. Tačiau nepaisant to jie šypsosi – kaip vienas vietinis papasakojo, budizmas juos moko gyventi šia diena, nenorėti daugiau, nei reikia, kitaip tas „daugiau“ niekada nesibaigs.
Prieš porą metų nuvykus į Baltarusiją, pirmas įspūdis buvo toks – kaip Lietuva prieš 15-20 metų. Kambodžoje įspūdis toks, kad atsikėlėme laiku bent šimtą metų atgal. Tiesa, yra visko – ir penkių žvaigždžių viešbučių turistams, ir prabangių automobilių, bet tuo gali mėgautis tik maža dalis khmerų. Didžioji dalis, ypač gyvenanti kaime – turi daug vaikų, kurie padeda dirbti ūkyje arba išnaudojami prekybai – įkyriai siūlyti turistams pirkti ką nors (angliškai šie vaikai kalba puikiai).
Šiaip nepasakojam valstybių, į kurias vykstam, istorijos – norėsit, susirasit internete. Bet šįkart tikrai verta priminti, nes turbūt visi šį tą žinot – trumpai apie vieną žiauriausių pasaulio režimų, raudonųjų khmerų valdymą Kambodžoje 1975-1979 m. Komunistinis režimas, su savo vietiniu lyderiu Pol Potu (Kambodžos ‘Hitleris’) per ketverius metus žiauriai išžudė nuo 1,5 iki 3 mln. tautiečių (tuo metu Kambodžoje buvo 7 mln. gyventojų).
Kalbant su vietiniais dažnai paklausdavau apie šį laikotarpį – dauguma jų per jauni, todėl pasakodavo tik įspūdžius iš tėvų. Raudoniesiems khmerams perėmus Kambodžos valdymą, prasidėjo žiaurus socialinis eksperimentas, siekiant valstybe paversti visiškai agrarine – naikinami miestai (sostinėje Pnompenyje tada gyventojų sumažėjo nuo 2 mln. iki 50 tūkst. – palikti tik lojalūs valdžiai ir fabrikų darbininkai), jų gyventojai perkeliami į kaimo vietoves, visi priversti dirbti, jokios privačios nuosavybės, spaudos, netgi pinigai panaikinti, intelektualai išžudyti, sukurtos darbo stovyklos ir taip išardytos šeimos – vyrai, moterys ir vaikai dirbo atskirai. Vaikai būdavo perauklėjami karinei tarnybai – dėl to didelė dalis raudonųjų khmerų armijos buvo vos 12-15 m. vaikai. Maistas – keli šaukštai ryžių sriubos per dieną. Už bet kokį nusižengimą – mirtis, ir pačiais baisiausiais būdais. Dabar ištisa Kambodža nusėta žudynių laukais, kurie tapę traukos objektais turistams.
Kažkada mokykloje apie tai visi mokėmės – bet kai pašneki su žmonėmis, pamatai žudynių laukus – visai kitoks įspūdis. Su vienu motorolerio, kuris mus vežiojo po apylinkes, vairuotoju radom daug panašumų tarp Kambodžos ir Lietuvos (nors jis nė velnio nežinojo, kur ta Lietuva, bet susidomėjęs klausinėjo įvairių faktų). Tiek Lietuvos, tiek Kambodžos aukso amžius – viduramžiai: Kambodža buvo didžiausia imperija Indokinijos pusiasalyje, Lietuvos didžioji kunigaikštystė kuris laikas irgi buvo didžiausia Europoje; XX a. mus buvo okupavę rusai, vokiečiai, dalinai lenkai, juos – prancuzai, vietnamiečiai ir tailandiečiai; po II-ojo pasaulinio karo pas juos ilgą laiką vyko pilietinis karas, pasibaigęs žiauriu represiniu raudonųjų khmerų valdymu ir vėliau – Vietnamo okupacija; pas mus – sovietinė okupacija, represijos ir partizaninės kovos; paskutinis Vietnamo armijos kareivis Kambodžą paliko 1989 m., Lietuvą paskutinis okupantas – 1993 m. Ir tik per paskutiniuosius 20 metų abi valstybės atsigauna – tiesa, čia ir baigiasi panašumai, palyginus ekonominę ir socialinę situaciją – pas mus tikrai rojus. Net jautiesi kaltas prieš tokius žmones – anksčiau dažnai kelionėje sakydaivome, kad krizė mus paskatino keliauti.
Nė vienam khmerui to nebesakėm – praktiškai amžinosios krizės šalyje kalbėti apie kažkokią krizę Europoje – net nepadoru išsižioti, kai matai, jog žmogus pragyvena už porą dolerių per dieną, dalies giminaičių neteko per raudonųjų khmerų režimą, vakar sulaukė skambučio iš mamos iš gimtojo kaimo džiunglėse, kad ji ir vėl susirgo maliarija, bet laiku pastebėjo, todėl išgyveno.
Bet kas geriausia – dauguma khmerų šypsosi nuoširdžiai, spėliojam, kad turbūt čia didžiausią įtaką turi budizmas („nieko neturiu, nieko ir nereikia“). Nepasiduoda jie, šalis po truputį atsigauna, turistų daugėja, todėl dauguma moka anglų k., kai kas mokosi ir po kelias kalbas. Iš gimto kaimo atvykę į turistų lankomas vietas bando kurti savo verslus – nusiperka tuk-tuką ir dirba gidu, arba tiesiog gatvėje pardavinėja sumuštinius. Paradoksas, bet žodį „krizė“ šioje krizės šalyje girdim šimtus kartų rečiau nei Lietuvoje – vienas kitas pasiskundė, kad dėl krizės sumažėjo turistų. Ir tiek.
Kambodža, kokia mus pasitiko pirmomis dienomis:
PS: sis irasas buvo ikeltas su leciausiu pasaulyje kompiuteriu – radom ji! Jis sedi Pnompenyje, „NICE guesthouse“ – neuzsiraukit:) (ir moka fokusu – netycia uzstrigo delete mygtukas ir taip issitryne per kraujus sukeltos kelios nuotraukos.. einu kelt is naujo i sita irasa, shit shit shit.)
Ziaurus vaizdeliai… zaviuosiu Jumis, kad net tokiomis salygomis isliekate nekritiski…
o ka cia kritikuosi, kai pasigilini i istorija, matai, kad ir mes, vakarieciai, cia gerokai prisideje – prancuzai su amerikieciais savo konfliktus spresdavo vienu saskaita, veliau kitu – taip ir sukirsino tautas sitam Azijos katile. vat ir rezultatas.
tai matai,kokie tie khmerai-visus kaimieciais norejo padaryt:)keistas tas pasaulis,kai pagalvoji…vieniems kaimieciu,kitiems vartotoju,tretiems tiesiog patogiu debilu reikia…
P.S.ir visi rezimai,kokie jie bebutu,kaip susitare mastancius zmones po zemele guldo arba kur nors istremia,ar siaip-tautos priesais apsaukia…planeta Zeme reiktu pervardint i Alisos triusio ola:)
Robi, labai taikliai cia su Alisos triusio ola:)))