Vulkano krizė ore – Europa jau metai be lėktuvų

Vulkano krizė ore – Europa jau metai be lėktuvų

(iš mokslinės-ekoniminės fantastikos srities)

Vulkano krizė ore – Europa jau metai be lėktuvų

2011 m. balandžio 14 d.
Neįvardintas naujienų portalas

Neįvardintas žurnalistas

Lygiai prieš metus niekam iki tol pavojingu neatrodęs Eyjafjallajökull vulkanas Islandijoje išsiveržė ir per kelias dienas pelenų debesimis užklojo visą Europą. Tuometines baugias prognozes, kad pelenų debesys gali išsilaikyti keletą dienų dabar prisimename su šypsena – tada niekas net nesapnavo, kad šis košmaras truks metus. Ir pabaigos dar nematyti – vulkano aktyvumas vis dar nemažėja.

Dabar jau galime skaičiuoti pasekmes, kurias pasaulio ir visų pirma Europos ekonomikai padarė vulkano išsiveržimas, kaip jis pakeitė mūsų įpročius ir kasdienį gyvenimą. O pasekmių daug ir įvairių – nuo bankrutavusių avialinijų ir išaugusio nedarbo iki teigiamų postūmių seniai vilkintiems projektams.

Jas visas suskirstėme į dvi grupes – po 7 teigiamas ir neigiamas pasekmes europiečiams ir visų pirma lietuviams.

Neigiamos pasekmės:

  • 80 proc. sumažėję skrydžiai Europoje, bankrutavo du trečdaliai Europos avialinijų – išliko tik tie, kurie galėjo prisitaikyti prie mažesnio skraidymo aukščio, skubiai įsigydami daugiau turbo propelerinių lėktųvų.
  • Boeing, Airbus, UPS, TNT, Ebay – tai tik dalis kompanijų, kurios arba nutraukė veiklą Europoje, arba ją vykdo tik labai minimaliai. Pašto veikla visoje Europoje tapo gerokai sudėtingesnė.
  • Tarptautinės migracijos organizacijos duomenimis, žmonių migracija Europos viduje ir iš jos bei į ją sumažėjo beveik perpus.
  • Europos Sąjungos sostinė Briuselis, lyginant su ankstesniu periodu, apmirė – sumažėjusios greito keliavimo galimybės sumažino eurobiurokratų skaičių, pakoregavo darbo grupių posėdžius, panaikino kai kurias struktūras.
  • Tarptautiniai kultūros projektai, koncertai, Čempionų lyga, Eurolyga ir kitos europinės sporto varžybos nebevyksta. Visi kaip košmarą prisimena paskutinį bandymą išgelbėti 2010-ųjų Pasaulio futbolo čempionatą, kai į PAR respubliką futbolo rinktinės iš Europos buvo kviečiamos atvykti laivais, o su tokiu keliavimo būdu sutiko vos trečdalis rinktinių – todėl naujųjų pasaulio čempionų meksikiečių europiečiai pripažinti nenori.
  • Lietuvos krepšinio sirgaliai išgyvena didžiausią tragediją – šiais metais turėjęs vykti Europos krepšinio čempionatas nukeltas neribotam laikui – dėl išaugusio kelionių laiko klubai masiškai nesutinka išleisti žaidėjų į rinktines.
  • Viešbučių verslas visoje Europoje patyrė katastrofą – šie metai buvo sunkiausi jų verslo istorijoje.

Teigiamos pasekmės:

  • Pajudėjo itin svarbaus projekto Lietuvai ir Baltijos šalims reikalai – beveik nutrūkus susisiekimui oru, Lietuvos ir kitų Baltijos šalių vyriausybės buvo priverstos forsuoti traukinių vėžės Rail Baltica projekto startą, kuris buvo delsiamas jau beveik 20 metų. Pirmoji atkarpa tarp Kauno ir Šiaulių jau tiesiama.
  • Išaugęs vietinis turizmas – negalėdami išskristi į užsienį, poilsiautojai užplūdo savo šalių kurortus. Lietuvoje vėl klesti kaimo turizmas, pajūryje 2010 metų vasarą buvo tirščiau nei bet kada anksčiau.
  • Naujų automobilių pardavimai Europoje ir Lietuvoje šoktelėjo daugiau nei penktadaliu – po krizės neatsigavusiose rinkose tokio šuolio niekas nesitikėjo. Priežastis paprasta – ilgoms kelionėms žmonėms būtina patikima transporto priemonė.
  • Aukso amžių išgyvena vaizdo konferencijų įrangos tiekėjai – praktiškai žlugus galimybei greitai nuvykti į tolimesnes komandiruotes, visi tarptautiniai susitikimai persikėlė į internetą ir vaizdo konferencijas.
  • Puikiai sekasi ir mažųjų lėktuvų kompanijoms – dangaus „taksi“ paklausa išaugo daugiau nei trigubai.
  • Tolimųjų reisų autobusai ir traukiniai jau metus nemato keleivių trūkumo – dažniausiai išparduodami praktiškai visi bilietai, nepaisant to, kad jų kainos, lyginant su buvusiomis iki vulkano išsiveržimo, visoje Europoje pakilo 10-25 proc.
  • Skrydžių sukeliama oro tarša nebėra galvos skausmas Europos ekologams, bent jau kol kas.
(nuotrauka iš čia)


————-

Grįžtant į realybę – čia tik kelios padrikos mintys, šviežiai šovusios į galvą beskaitant naujienas apie vulkano sustabdytus skrydžius Europoje. Niekas neprognozuoja, kiek ilgai galėtų užsitęsti tokia situacija, ir kokias ilgalaikes pasekmes ji galėtų sukelti, todėl teko sugalvoti pačiam ir pažaisti „Rytdienos laikraštį“. Iš fantazijos srities, bet niekada negali žinoti, taip kad keliautojai, sporto fanai, eurobiurokratai – ruoškitės košmarui :))

O mes laikom kumščius, kas mano nesamonės neišsipildytų ir vulkanas neištariamu vardu Eyjafjallajökull greitu metu pabaigtų savo pokštus, nes jau laukiam kitos kelionės į Azerbaidžaną ir Gruziją – neplanuotai vėl AirBaltic’as sugundė savo akcijomis 🙂

 

—–
 
Kiti įrašai bloge iš serijos „ne į temą“:
Karolis Žukauskas

Karolis Žukauskas

8 Comments

  • Linas

    Tikėkimės, kad taip nenutiks.
    Prie teigiamų dar būtų galima parašyti „Mokslininkai ir lėktuvų gamintojai kuria vulkanų pelenų nebijančius lėktuvus“.

    2010 04 18 at 20:34
  • Žiupsnelis Druskos

    Pamiršot svarbų dalyką – jau dabar JK supermarketai skundžiasi tam tikrų maisto produktų (pvz pupelių iš Etiopijos) stygiumi 😉 Mažėja oro mylios, klesti vietinė produkcija 🙂

    2010 04 18 at 21:04
  • karolis

    Taip, tas tiesa, bet laivais iki šiol vis dar pergabenama daugiausiai krovinių, tai net ir be skrydžių prekių judėjimas nesustotų.
    O šiaip abu sąrašai, aišku, čia nebaigtiniai – galima fantazuoti be pabaigos:)

    2010 04 18 at 21:07
  • Anonimiškas

    jo su atostogom tai nekas

    2010 04 18 at 21:23
  • Žiupsnelis Druskos

    Aga, nesustotų, bet va tokių šviežybių kaip pvz braškės vidury žiemos nelabai apsimokėtų vežti laivais, nes užtrunka ir brangu.. Kaip tik berods Guardian straipsniukas apie tai buvo 🙂

    2010 04 18 at 21:48
  • Karvė

    Pamirštama, kad už skrydį turbūt net populeriasnės kelionės vakarų europoje yra greitaisiai traukiniais, todėl Briuselis netaptų užkampiu.

    Taip pat didžiosios aviakompanijos jau sėkmingai įvykdė eksperimentinius skrydžius ir paaiškėjo, kad tie pelenai neturi didesnės įtakos saugumui, todėl visos šios prognozės nepasiteisins 🙂

    2010 04 18 at 21:49
  • Žiupsnelis Druskos

    Na bent jau JK tai tuos 'eksperimentinius skrydžius' labai skeptiškai sutiko. Sako, nesvarbu, kad tuoj pat nenukrito, žala varikliams ir kitoms jautrioms dalims, nors ir mikroskpinė, tikrai padaryta, o turint omeny apkrovas kurias patiria lėktuvai…. Žinoma, oro linijos suinteresuotos kuo greičiau pareikšt, kad 'saugu', BET pora 'eksperimentinių skrydžių' tikrai nepakaks tam įrodyt.

    2010 04 18 at 21:53
  • Aleksandras

    Visai nieko toks netolimos ateities sci-fi. 😀
    O kas žino, gal ir nebejuokinga greit bus. 12-tieji irgi artėja, jau ir tą vulkaną pradeda vadinti – "ugninė hiena" ("hyena blazing") bunda. 😉

    2010 04 19 at 07:35

Comments are closed here.