Skruzdėlynas – Vietnamo sostinė Hanojus

Skruzdėlynas – Vietnamo sostinė Hanojus

Vietnamo, kaip nesvetingos ir nedraugiškos šalies įvaizdį (čia dėl pasienio nebuvo kitokių minčių) pakeitė jau pirmas jo miestas, kurį aplankėm – sostinė Hanojus. Tiesa, pasitvirtino tai, ką buvom girdėję – pinigus šiaurės vietnamiečiai mėgsta labiau nei pietų, bet nepaisant to Hanojus paliko gerą įspūdį. Ir netgi turint mažai jėgų dėl dehidratacijos buvo įdomu slampinėti siauromis gatvelėmis, bandant išvengti eilinio motorolerio užvažiavimo ant tavo galvos.

Hanojus šiaip skruzdėlynas – žmonės ir motoroleriai čia kaip skruzdės, jų pilna visur, nerealiais kiekiais, ir bet kuriuo paros metu. Žmonių daug, vietos mažai, todėl namukai tokie siauri, kylantys į viršų:


Manau, kad baisiausias darbas, koks tik begali būti Hanojuje, yra elektriko – susigaudyk tu tarp milijono legalių ir nelegalių laidų virš gatvės..

Užtat Hanojus turi tai, ką Lietuvoje jau pamatysi tik Druskininkuose. Draugas Iljyčius, suspaudžiantis širdį bet kuriam posovietinio bloko šalies jaunuoliui. Kaip tik netyčia vieną tokį užfiksavom, nostalgijos priepuolio pridaužtą:

Bet vėliau radom kompromato ant to paties draugo Iljyčiaus – komunistiniame Vietname jauno kapitalisto amerikiečio valdomam restoranėlyje užtikom Leniną ir Marksą įtartinoje buržuazinėje aplinkoje:

Dar kitas, tik vietinio lygmens komunizmo revoliucionierius-dievukas Ho Chi Minh šiuo metu guli papudruotas šitame mauzoliejuje.


Jo vardu ir buvo pervadinta buvusi pietų Vietnamo sostinė Saigonas – tapo Ho Chi Minh City. Čia tas pats atvejis kaip su Marijampole ir Kapsuku – tik tokie režimai ir gali sugalvoti miestus vadinti politikų vardais, todėl Saigoną mes ir toliau vadinam Saigonu.

Vietiniams komunizmas nelabai rūpi – turi jie savų problemų. Štai šitas milicininkas savomis rankomis nutapė savo idealo portretą ir tikrina kiekvieną praeinančią – ar panaši. Kaip su Pelenės batais čia, tik pabaiga kol kas nelaiminga.

Milicininkas ne vienintelis toks – tai daro ir jaunesni:

Vienas įdomesnių atradimų klaidžiojant mieste – geležinkelio bėgiai siauroje siauroje gatvelėje, kurioje dar ir žmonės gyvena. Galvojom, gal bėgiai nenaudojami, bet pagal žemėlapį atsekiau, kad jie vieni pagrindinių, veda į stotį – vadinasi, čia retkarčiais pravažiuoja keleiviniai traukiniai. Tarpas nuo važiuojančio traukinio iki namo sienos turėtų būti minimalus, bet vis tiek čia verda gyvenimas – bėgiais laksto basi vaikai, moterys šalia skalbiasi ir tt. – aš tikiuosi, jie traukinio grafiką moka mintinai?



Užtat privalumas – traukinio gali laukti šalia namų, sėdėdamas odinėje sofoje:

Aplankėm grandiozinį kalėjimą-muziejų, kuriame kažkada kalėjo patys vietnamiečiai, vėliau Vietnamo- JAV karo metais kalėjo ir JAV kariai:

Vienas iš jų – Vietnamo karo pilotas, dabar veteranas, JAV senatorius John McCainas, kuris pernai norėjo JAV prezidentu patapti, bet pralaimėjo H.Clinton. Pažiūrėkit, panašus kai buvo jaunas pakliuvęs į šį kalėjimą:


Ir dar neblogas atradimas – neseniai atsidaręs restoranėlis su labai originaliu interjeru (tas pats, kur radom Leniną su Marksu). Savininkas jaunas amerikietis, kai pasikalbėjom, pasirodo ir Lietuvoje yra buvęs – tokius vertinam, nes beveik be šansų sutikti žinantį, kur ta Lietuva, o jeigu jis dar ir buvęs – tai jau praktiškai savas.



Ir dar keli vaizdai iš Hanojaus:


O čia foto-mįslė: kiek žmonių slepiasi nuotraukoje?

Ir dar 3 kadrai su konkurso „Vietnamo savarankiškos logistikos specialistas 2009“ nugalėtojais. Trečioji vieta – dviratis su kalnu plastmasės:

Antra vieta – motoroleris, kuris pats vienas „Coca cola“ aprūpina visus Hanojaus McDonaldo taškus:


Pirmoji vieta – dviratis, surinkęs aštonių Vietnamo kaimų per metus pagamintas kepures ir šiaudinius indus, ir atvežęs parduoti į sostinę:


Ir dar visai nemažai nuotraukų iš Hanojaus atrinkom į albumą – buvo ką ten fotografuoti.

Beje, prisiminus mūsų pasų kelionę be šeimininkų – čia pasijaučia, kokiais masteliais mes dabar gyvenam. Jei perkeltume į Europą, būtų lengvas šokas. Būtų šitaip (atstumai čia parinkti plius minus panašūs pagal tai, kiek laiko reikia jiems įveikti): pasus mes palikome Berlyne, bet tai pastebėjome tik atvažiavę į Vilnių. Toliau planavom važiuoti į Rygą, todėl susisiekėm su Berlynu telefonu, ir paprašėm, kad pasus įdėtų į autobusą į Rygą. Ir patys išvažiavome į Rygą, kur po dviejų dienų turim skrydį į Sankt Peterburgą. Kitą dieną Rygoje pasų nesulaukiam, mums pasako, kad jie užstrigo Vilniuje – į Rygą atvyks dar kitą dieną. Pasai į Rygą atkeliavo likus 4 val. iki mūsų lėktuvo į S.Peterburgą.

Vietname taip ir buvo, tik skirtumas, kad vienoje valstybėje viskas. Kažkodėl manau, kad Europoje būtume turėję daugiau galvos skausmo. Beje, pamiršau parašyti, kad Vietname pasų parsiuntimas atstumu kaip nuo Berlyno iki Rygos mums kainavo 1,5 dolerio:)

Karolis Žukauskas

Karolis Žukauskas

4 Comments

  • Tadas

    MCainas juk Obamai pralaimejo, vat 😛

    2009 06 19 at 12:12
  • Anonimiškas

    Labai simpatiskas tas miestukas is nuotrauku man pasirode.
    O kas ten Leninui ant paminklo uzrasyta "Vile Nin"…ca kaip, Leninas vietnamietiskai?

    2009 06 19 at 12:38
  • karolis

    ups jo, McCainas gi iki finalo prasimuse ir tik ten pralaimejo Obamai, matyt, man buvo isikale "pirmoji prezidente moteris" vs. "pirmasis juodaodis prezidentas".

    o prie Lenino uzrasyta V.I.Le-nin – Vladimiras Iljycius Leninas.

    2009 06 19 at 13:08
  • Anonimiškas

    Na, as cia siaip, ne i tema…tiesig esu Vile, tai keistai tas uzrasas pasirode…"Vile Nin"..bent jau is notraukos, kaip matesi…cha.cha.cha…Myliu Jusu kelione…
    O jus dauiau poilsiaukite, atsipuskite pries kelione namo…I Lietuva!!!

    2009 06 20 at 00:56

Comments are closed here.