Kažkodėl nepelnytai neįvertinti – Dubingiai
2014 06 08
Šiandien popiet trumpai išvykai į gamtą pašokom iki Dubingių – vos 50 km nuo Vilniaus, o vaizdai tikrai verti net gerokai ilgesnės kelionės. Sekmadienis, oras geras, o žmonių ant Dubingių piliakalnio arba prie ežero Dubingių poilsiavietėje – vos vienas kitas. Todėl ir sakau, kad Dubingiai – nepelnytai neįvertinti, su tokia gamta ir tokiu atstumu nuo Vilniaus, kada nors jie turės bent trečdalį Trakų srauto, kur savaitgalį net mašiną prisiparkuoti sudėtinga.
Tikslas buvo paprastas – aplankyti Dubingių piliakalnį, nes jau senokai ant jo nebuvom. Vaizdai nuo jo į ilgiausią Lietuvoje Asvejos ežerą:
Medinis tiltas per Asveją nuo Dubingių piliakalnio (beje, pirmasis medinis tiltas per ežerą Lietuvoje, pastatytas Smetonos prieš 80 metų):
Piliakalnio (tiksliau – piliavietė, bet piliakalnis man gražiau) vieta nereali, kažkada buvo saloje, dabar čia pusiasalis, kurį beveik iš visų pusių supa vanduo:
Visą piliakalnį galima apeiti apžvalgos taku (apie tai, kad žmonių srautas čia nedidelis, galima spręsti ir iš žolės, užžėlusios ant dalies tako). Berods šiame take ant savotiško pylimo buvo filmuotos ir kelios scenos iš filmo „Tadas Blinda. Pradžia“:
Dubingiai turi labai seną istoriją, minimi nuo 14 amžiaus. Po Žalgirio mūšio Vytautas čia buvo pastatęs bažnyčią, kuri vėliau sugriauta, 17 a. vėl atstatyta, ir kurios liekanos dar buvo visai neseniai matomos. Dabar ant pamatų atkurta bažnyčios forma:
Bažnyčios kapavietėje 2004 m. rasti kelių Radvilų palaikai, kurie, po tyrimų, čia perlaidoti 2009 m.
Nenufotografavom, bet ant Dubingių piliakalnio išliko ir pilies liekanos – skliautiniai rūsiai su pamatais. Dabar ant jų pastatytas savotiškas pastatas-muziejus, kuris, kaip dažniausiai būna su Lietuvos turistiniais objektais, nedirba tuo metu, kada daugiausiai šansų sulaukti turistų – sekmadieniais. Tai pažiūrėjom per langus, vaizdas neblogas, reikės grįžti bent jau šeštadienį, kad patektume į vidų.
Ant to paties Dubginių piliakalnio, beje, buvo ir Smetonos vasaros rezidencija, kurios dabar išlikę tik pamatai ir laiptai.
O takas neblogai pritaikytas pasivaikščiojimui:
Alkiui numalšinti ieškojom kavinės pačiuose Dubingiuose, tokios ten nėra (išpopuliarės Dubingiai, atsiras ir kavinė, bent jau sezoninė). Tai pavažiavom 3 km į šiaurę nuo miestelio, kur įsikūrusi Dubingių-Litorinos poilsiavietė (sovietinis monstras neblogai modernizuotas, su daug korpusų bei kambarių, ir ne visai, mano nuomone, adekvačiomis kainomis – nuo 185 Lt už kambarį su pusryčiais):
Tam, kad patektum į restoraną, turi susimokėti už įėjimą į visos poilsiavietės teritoriją – 8 Lt žmogui. Jei tik dėl restorano – nebūtų labai verta, bet maisto alternatyvų aplink nelabai yra, be to, už tą patį mokestį gauni ir ežerą. Ir ramybę, nes toks mokestis labai gerai prafiltruoja tautą.
Sekmadienis, praktiškai tuščia, neskaitant poros nedidelių kompanijų paplūdimio gale. Kam grūstis prie kokių Žaliųjų ežerų, nesuprasiu niekada – Asvejos ežere tuščia:
Vaizdas nuo bokštelio:
Vanduo kaip ir oras:
Asveja:
Tiesa, restoranas. Aptarnavimas labai blogas (labai lėtas, nežino net dienos sriubos ir pan.), bet maistas normalus, į gerąją pusę nei gali tikėtis po tokio aptarnavimo:
Nenorit restorano – yra alternatyva, bobulencija Dubingiuose prie parduotuvės pardavinėjo braškes. Pasinaudojom:
Praktinė info, jei važiuosit iki Dubingių (pasirinkit informacijos internete iš anksto, nes Asvejos regioninio parko lankytojų centras irgi dirba tada, kada ir jų lankytojai sėdi savo darbuose – darbo dienomis, darbo valandomis):
Važiuojant link Molėtų galima važiuoti iki Giedraičių sankryžos, bet daug gražesnis kelias yra arčiau, sukant į dešinę ties ženklu „Dubingiai 11 km“ (jei neklystu). Kalnai pakalnės, ir vingiai – pasiimkite maišelių į mašiną, gali prireikti keleiviams, jei važiuosite linksmesniu greičiu. 🙂
Asvejos regioninio parko svetainėje yra daugiau info, jei reikia viso parko schemos, ji čia (reikėtų ten kada nors panaršyti visą savaitgalį, tikrai daug vertų dėmesio vietų turėtų būti). Ir pora maršrutų, kuriuos siūlo išbandyti pats regioninis parkas: pirmas, antras.
Važiuokit. Maršrutas su dviem posūkiais iš Vilniaus, paprasčiau nebūna.
Gero kelio. 🙂
***
Daugiau mūsų išbandytų pasibastymų Lietuvoje yra čia.
Kaip matau komentuoja eilinis Lietuvos pilietis mūsų šalies patriotas. Jam, kaip ir daugeliui, kurie su šeimomis išvyksta į mūsų tėviškės istorines vietas, ne vistiek – kas Lietuvoje buvo ir kas yra dabar?.
Gaila, kad atvykęs į Dubingių piliavietę, nerandi pakankamai informacijos apie anais tolimais laikais buvusius tragiškus įvykius. Juk negali žmogus pastoviai su savimi vežiotis Vijuko Kujelavičiaus Lietuvos ISTORIJOS ir, atsivertęs ją, savo atžalom skaityti ir aiškinti – Kas statė? Kada ir kokiam tikslui tai buvo statyta?
O pažvelgti per stiklą į mūsų archeologų darbą tolygu rožės uostymui per stiklą!
Eilini kartą regime- nedagalvota, nedadirbta, nedabaigta iki galo! O archeologai buvo įdėję tiek pastangų!?