Dar raudonesnės panemunės pilys (+vietinis alaus mėgėjas-gidas)

Dar raudonesnės panemunės pilys (+vietinis alaus mėgėjas-gidas)

Pratęsiant pradėtą maršrutą ten, kur pabaigėm – Veliuonoje. Radom mes joje ir Sizifę – tatuiravo ji kelininkų iškastą akmenį. Prašėm, kad šalia „Kelių direkcija“ ištatuiruotų dar 4 vardus, bet nesutiko – sąžininga Sizifė.



Medinis Veliuonos dvaras:




Edita, aišku, neiškentė nepažiūrėjusi pro jo langus – tik nieko ten nesimato.


Visai nebloga Veliuonos bažnyčia – patinka man tokios, nenublizgintos ir net nelabai lietuviškos.


Čia mūsų „gidas“ – vietinis Veliuonos gyventojas, prisistatė mums bevaikščiojant po miestelį, papasakojo, alaus siūlė (nuotraukoje alų slepia už nugaros – sako, su alumi nesifotografuosiu). Kai nuo piliakalnio pamatė, kad apačioje prie Nemuno atvažiavo vestuvininkų būrys, greitai su dviračiu nulėkė prie jų. Sako, gal pasiseks (maždaug, gal kas šampano pasiūlys 🙂


Iš „gido“ sužinojom, kad šis tarpas tarp dviejų piliakalnių atsirado dvarininkui užsigeidus – kad neužstotų Nemuno jam žiūrint iš dvaro.


Piliakalnis su nerealiu vaizdu į Nemuną tarybiniais metais tarnavo kaip stadionas – išbandėm ir mes.


Dar keli kilometrai link Jurbarko – Raudonės pilis. Pataikėm per lietų – spalvos tik ryškesnės nuo jo:)




Pilyje dabar veikia mokykla – neblogai tokioje mokytis:) Įsikorėm į bokštą – geras vaizdas į visas puses nuo jo.



Šalia pilies buvęs malūnas – sakyčiau, galėtų pretenduoti į gražiausio dvaro rinkimus 🙂


Dėl šito kadro kai kas aukojosi lietuje:


Ir paskutinė pilis Panemunės maratone – taip ir vadinas, Panemunės pilimi. Turbūt pati tikriausia iš to maršruto pilių – bokštai, sienos, žodžiu, viskas kaip priklauso tradicinei piliai. Įdomu, kad vienoje pusėje visiškai šviežiai atstatyta sienos dalis – ne daug dvarų ar pilių dabar restauruojama, vienas iš retesnių atvejų.





Iš 4 bokštų išlikę tik du – kiti du dabar galėtų tarnauti nebent kaip šuliniai.


O toliau jau pliaupė neblogai, todėl Jurbarką apžiūrėjom tik per mašinos stiklą – per Šilutę tiesiu taikymu nuvarėm nakvynei į Rusnę. Jei norit pamatyti, kaip atrodo kita Nemuno pusė, žiūrėkit įrašą apie zanavykų stebuklus.

PS: kas naudojatės facebooku ir norit ten sekti Editos fotkes, kurių nededa į svetainę arba netelpa bloge – sukraus čia: www.facebook.com/editafoto.lt (tam ir tokį facebookinį gargarą čia bloge dešinėj patalpinom:).

PPS: rudenį, krentant lapams, tas Panemunės maršrutas net gražesnis, rimtai.

Karolis Žukauskas

Karolis Žukauskas

6 Comments

  • Anonimiškas

    Patiko man ta Sizife 🙂

    2009 09 03 at 09:03
  • Anonimiškas

    uz kelis litukus galima apsilankyti Veliuonos dvaro viduje,radome ivairiu senu rakanduku 😀 ir netgi klase kurioje mokesi jei neklystu Cvirka 😉 bobutes labai pyko kai bandeme kreida papiesti ant lentos 😀 😀 😀
    o baznycios priziuretojas (persiprasau nes nezinau tikslaus pareigu pavadinimo) uz kelis paaukotus litus (o tikriau jam duotus butelaiciui,nes patiems i auku dezute imesti monetu neleido 😀 :D) nuvede mus i pati pati baznycios boksta,papasakojo istorijos ir parode nerealu peizaza 🙂

    super,siame kelyje panemune yra ka paziureti

    R.K.

    2009 09 03 at 09:53
  • karolis

    kai mes buvom, Veliuonos dvaras buvo užrakintas – gal tuo metu neveikė muziejus. O prie bažnyčios irgi neradom gyvos dvasios, tai nepakilom į bokštą – bet žinojom, kad Raudonės pily tą galėsim padaryt 🙂

    2009 09 03 at 13:12
  • Kotryna

    na bet super – jusu ispudziai apie LT vietoves visai nenusileidzia Azijai 🙂 tikrai!
    mes irgi pora savaiciu po Lietuvele pasivazineje tokiuuu vieteliu pamatem, o Vilniaus senamiesciu iki siol neatsigrozim 🙂
    cheers!

    2009 09 03 at 18:04
  • karolis

    ačiū, Kotryna 🙂 O kad Lietuvoj yra ką pamatyt, faktas, dar ir kiek daug, kad tik laiko būtų tiek 🙂 Keliam nuotraukas ir dėl savęs į blogą – kad po kelių metų nepasimirštų visų šitų dvarų vardai, nes dabar turim krūvas iš anksčiau, bet nebepamenam pavadinimų 🙂

    2009 09 04 at 08:11
  • Jurate

    Smegu ziuret nuotraukas ir vel viska prisimint…
    Veliuonos dvaro savininke gyvena Amerikoj ir retsykiais aplanko savo dvariuka. Labai silta senuciuke. Ir mielai pozuoja :)Sio dvaro muziejuj yra suolas, kuriame mokesi Petras Cvirka. O baznycioje yra toks rusys, kuriame telpa gal kokie du zmones. buvau ilindus: nelabai jauku 🙂

    2009 09 06 at 10:40

Comments are closed here.