Beveik sulaužyta nosimi pasibaigusi beveik svajonių komandiruotė (šiek tiek reklamos, ir šiek tiek prisiminimų)

Beveik sulaužyta nosimi pasibaigusi beveik svajonių komandiruotė (šiek tiek reklamos, ir šiek tiek prisiminimų)

 
Reklamos šiame bloge nėra, bet vieną dalyką būtinai turiu parekomenduoti, kadangi ir idėja patinka, ir su kelionių tema labai susiję, ir tuo labiau, kad pats esu prikišęs nagus prie šio projekto – pasidomėkite ir dalyvaukite, gera galimybė pakeliauti tiems, kas gerai valdo plunksną. Kalbu apie projektą „Svajonių komandiruotė“, kurio pavadinimas trumpai ir nusako visą esmę – jei moki rašyti, turi šansą laimėti vieną iš 8 (!) komandiruočių kur nors prie Viduržemio jūros arba į Alpes Italijoje. Siūlau rimtai pasidomėti čia. Keliauji, ilsiesi ir tik fiksuoji savo įspūdžius – rimtai, ko ne svajonių komandiruotė?:)
O šitas projektas man priminė mano vieną komandiruotę, kurią irgi laimėjau panašiame projekte kažkada „jaunystėje“ – prieš 7 metus, kai Lietuva stojo į ES, M-1 surengė gana neblogą projektą – „M-1 Eurovasara“. Esmė buvo paprasta – vienai dienai į 24 ES valstybių sostines išsiųsti po „korespondentą“, kuris surinktų keletą frazių vietine ir lietuvių kalbomis, padarytų keletą nuotraukų (tuomet dar juostinę muilinę davė vežtis – čia svarbi detalė, kaip pamatysite vėliau:).
Netyčia sudalyvavau telefonu, netyčia laimėjau ir jau po savaitės beveik netyčia atsidūriau Amsterdame – pirmasis iš visų eurokorespondentų, todėl ir patys M-1 darbuotojai dar negalėjo konkrečiai visų projekto detalių pasakyti – buvo daug laisvės improvizacijai. O šita improvizacija baigėsi dabar smagiu prisiminti konfliktu ir beveik sulaužyta nosimis – tada nebuvo juokinga, bet dėl tokių prisiminimų sutikčiau viską pakartoti nuo a iki z. Tiesa, kaip kad „Jackass’ai“ kartoja – nebandykite to kartoti, nes visgi saugiau laikytis visų taisyklių, ypač tokiame mieste kaip Amsterdamas.
(skanuota nuotrauka iš muilinės su mano komandiruotės darbu Amsterdame)
Todėl nieko nepagražindamas ir netaisydamas čia perspausdinu el.laišką, kurį rašiau draugams ir artimiesiems praėjus vos dienai po grįžimo iš Amsterdamo. Ten prabuvau pusantros paros, nuotykiai prasidėjo antrąją dieną – kai diktofone jau buvo įrašytos visos reikalingos frazės M-1 konkursui, kai juostelinėje muilinėje buvo like vos 2 kadrai iš 36, kai iki lėktuvo buvo likusios galbūt geros 4 valandos. Va tada ir prasidėjo – pasirodo, jauna durna galva – ir nosis kenčia 🙂 Laiškas (klaidų ir lietuvybės netaisau, kaip ir stiliaus – čia visgi buvo tik laiškas, todėl taip paprastai atpasakotas):
na va. bus ilgas laiskas jauciu.
 

tai kaip rasiau vakar ryte nuejau i Van Gogo muzieju, o po to keblinau i centra ir sugalvojau issinuomot dvirati porai valandu. tai visai kitaip buvo, ir kojos neskaudejo, ir lakstyt galejau daug greiciau. tik taisykliu ten ne visai zinojau, kur koks takelis ir tt, tai gal biski kartais ne i tema nuvaziuodavau, tarp tramvaju ir masinu. bet siaip ziauriai gerai buvo, ir nuotrauku padariau bevazinedamas.

 

kadangi is vakaro buvau nufotkines pora ‘plastakiu’ savo languose, kuriu ten pilna, o amsterdame dar pilna dviraciu, tai sove mintis M-1ienui daryt juokinga reportaza ir lygint bei ieskot panasumu ir skirtumu tarp plastakiu ir dviraciu. tai prisirakinau dvirati ir raudonuju zibintu kvartale vaiksciojau fotografuodamas dviracius ir plastakes languose. kelias isejo iamzinti, nors jos ir aprekdavo, gal tik viena nesislepe kai fotkinau. tada nufotkinau motocikla, sugalvojau kad ji reiks lygint su kokia stambesniu gabaritu plastake, tai ieskojau tokios. siaip tai pilna ten ir tokiu languose stovi, bet ieskojau kur galeciau saugiai nufotkint. kur yra kanalas tai gerai, is vienos puses fotkini i kita puse, bet is toli nuotraukos gaunas. tai nusprendziau kad reikia bandyt is arciau ka iamzinti, nuejau i viena is tu siauresniu gatveliu, o ten pilna storuliu. priesais vienos juodaodes langa sustojau, aisku jos kaip visada kviecia uzeit, tai as staigiai ir nufotkinau. va cia viskas ir prasidejo.

 

islindo ji lauk, pradzioj graziai sako “ateik cia, nieko nedarysiu”. einu as toliau o ji begt paskui mane vien po apatiniais pradejo, o man kas, nuo plastakes nepabegsiu..:)) 10 metru pasigyne ir sustojo, as i kita gatve pasukau ir einu toliau ramus. ten iskart tokia kaip sankryza gatveliu, kanalas salia, lauko kavinute, erdves daug. ziuriu kazkoks juodaodis, juodas visas ir su dredais, parbega is ten, dar pagalvojau kad manes, bet jis kazkaip prabego pro mane, o po to staigiai is priekio i apykakle man ir rekia “atiduodi fotoaparata” + keiksamzodziu lavina. ir toks agresyvu. o uz jo dar maciau kokie 3 ar 4 juodukai stovejo, is tos pacios kompanijos matyt, bet jie nesikiso.

 

aisku, zmones iskart irgi spoksot eme, nes ten prie lauko kavines. man shokas irgi nemazas, bet sumeciau kad jei atiduosiu juosta, tai dvi dienos fotkinimo bus veltui, neturesiu ko M-1 parvezt, nes ten jau buvo 35 kadras, o iki lektuvo kelios valandos tik. tai bandziau pagudrauti – issitraukiau mobilu, sakiau OK, istrinsiu tas fotke. ir dar i tos lauko kavines teritorija einu, galvoju tokioj vietoj nors saugiau. bet jis tempiasi mane atgal, o toj lauko kavinej dirbes vyras irgi varo lauk (nes nenori su vietiniais narkotiku ir prostituciu prekeiviais pyktis). tada instinktyviai galvojau tik tris dalykus – kad neistemptu i tos kavinutes toliau kur nors, nes ten pilna siauru gatveliu, kad neatiduot juosteles ne uz ka, ir kad laika tempt reikia, gal kas nors pades. bet kur tau. zmoniu aplink burys, ir visi bijo kistis. tai kol as bandziau tam juodukui mobiliajam rodyt kad trinu nuotrauka (bet kokia paemiau, nes jis nezinojo kaip ir kur fotkinau), ir tipo trinu. tada jis griebe man mobilu is rankos, pasiziurejo, ir atstojo nuo manes ir jau nueit zada. mazdaug – mobilu pasiimu, tai nereikia man tos nuotraukos. as tada vel prie jo sokau ir griebiau uz mobilaus, kad isplesciau is rankos jo. mobilus nukrito ant zemes, jis sieke paimt, bet as pastumiau juoduka ir pasiemiau mobilu, i kisene isikisau.

 

tada jis aisku dar labiau draskytis pradejo. ir kaip tik tuo tarpu atleke ta plastake juoduke, matyt kol apsirenge uztruko:). iskart puole prie manes rekdama angliskai kad atiduociau juosta. as vel galvoju pabandysiu su mobiliu mulkint (nors ir buvau dideliam shoke, bet susisviete kad juosteles ne uz ka atiduot negaliu:). bet ji iskart pradejo rekt, kad ne mobilus buvo, neskiesk cia, buvo fotoaparatas. tada is kitos kisenes issitraukiau fotoaparata, nes jau matau kad apgaut neiseis, o ji tuo tarpu man i marskinelius isikabinus ir kuprines rankena laiko. as su viena ranka laikau kuprine prie saves prispaudes nes ji plesia, o su kita fotika, nes ji irgi plesia. ir rekia bet kiek, kaip visi juodziai aplink:) tada sakau paklausyk, as atidarau fotika, ir apsisviecia maziausiai keli paskutiniai kadrai, tai tavo fotke tikrai susigadins. o ji vistiek rekia: “Nemalk cia sudo, duok fotika, pati sunaikinsiu juosta”. ir taip draskosi, bet vistiek neduodu jai fotoaparato, ziauriai svarbus jis man atrode :). tada sako – jei neduosi trenksiu i galva. as visa ta laika bandau sakyt, kad atidarysiu aparata ir apsisvies, bet ji aisku nesiklause ir is delno trenke man per veida.

 

o tas dredinis juodukas visa ta laika salia stovejo, irgi reke. as vistiek fotiko nepaleidziu, tada ji pradejo kast (!) man i ranka, su kuria fotika laikiau prie saves. ir taip stiprokai, tai paemiau as jos kakta ir nustumiau nuo savo rankos, kad nekastu. tada tas juodis kad susinervino, soko iskart prie manes ir net nesureagavau kaip smoge i veida. gavau tiesiai i nosi ir virsutine lupa, tai aisku kraujas iskart pasipyle is abieju snerviu stipriai. bet fotiko vistiek nepaleidau:) tada ta plastake vel soko prie manes, net nepamenu tiksliai, bet atrodo ji tada su rankom man uz kaklo isikabino, tai dabar dar raudonos zymes yra. draskosi ji kaip pabludus, nesiklauso, ka sakau ir rekia, bando fotika isplest. ir dar bando istempt visa ta laika lauk is tos kavinutes teritorijos nuo staliuku. bet viskas vyko tarp staliuku. zmones aisku dingo, tik aplink nemazai spoksotoju ziurejo. tada as ta juoduke siek tiek su viena ranka atsistumes ir prilaikiau toliau nuo fotiko, ir rodau kad atidarysiu aparata. atidariau, rodau jai, sakau – dabar apsisviete paskutiniai kadrai tai viskas baigta. bet ji toliau puola ir nori atimt fotika. gerai kad tada tas pirmasis juodukas jai sako, ok, paliekam ji, issitryne ta nuotrauka. nes tas visas konfliktas jau buvo koki 15 minuciu uztrukes, tai bijojo kad policija neprisistatytu. ta plastake dar pradzioj nenorejo klausytis, bet po to paleido mano kuprine ir ranka, ir as atsitraukiau i kita puse, visa kruvina nosimi.

 

o toliau pabaiga kaip filme 🙂 nemaciau ju, berods is leto ir nuejo atgal i savo gatve, o prie manes iskart priejo toks uzsienietis, sako, viskas gerai, tuoj cia bus policija, as tave nuvesiu i saugia vieta. o man toks keistas jausmas, dar is po shoko neatsitokejes, bet kartu ir euforijoj, kad pavyko issaugot juostele. ir uz kokiu 20 sekundziu atvaziavo policininkas su motociklu, mane tas vyras nuvede prie jo. dar norejau eit i kavine nusiplaut krauja, bet tas kavines darbuotojas, kur pries tai stume lauk, neileido i vidu. tada tas uzsienietis sako tam policininkui, kad turi nufilmaves kuris juodaodis man smoge. policininkas paklause, kurioj vietoj dariau ta fotke, per kuria viskas uzvire, pasakiau kad salia uz kampo, tai sako einam ten. mes is paskos su tuo uzsienieciu einam. klausiu to uzsieniecio turisto is kokios salies jis, sako – nevermind. paskui eidami issikalbejom, pasake kad dirba Interpole. pradzioj nepatikejau, bet pasirodo is tikro… Pamate jis ta konflikta, tiksliau pacia pabaiga, priejo arciau ir su skaitmeniniu fotiku pafilmavo gal vos 3-4 paskutines sekundes, kai as jau paejes i sali nuo tu juodziu, bet jie matosi puikiai, ir veidai, todel sako nebus sunku surast ta suteneri, kuris man trenke, del to reikia pareiskima rasyt. dar paskui policijoj kai kalbejom, pasake kad jis suomis, dirba Interpole Londone ir Amsterdame, vazineja tarp siu miestu.

 

o mes tada nuejom iki tos juodukes plastakes lango, ji isejo i lauka kai policininka pamate, pakalbejo su juo, ir visi keturi (as, suomis agentas, policininkas ir ta plastake, o to juodaodzio aisku jau nebebuvo niekur) ejom i policijos komisariata. tokia smagi kompanija 🙂 dar pakeliui dvirati pasiemiau savo. komisariate dar paslapcia su mobiliu nufotkinau ta suomi (tebebuvo isijunges zurnalistinis instinktas:) is Interpolo (nes siaip jis net vardo nepanoro sakyt, tai fotkintis nebutu net sutikes), be to matosi ir tos plastakes galva:

 

 

ten prasidejo dokumentu pildymas, as daviau parodymus, tebeturiu olandiska ju kopija. kol pilde lapus kitas policininkas, kalbejau su tuo suomiu, paklausiau, ar gali but, kad tie juodukai bandytu mane susirast Amsterdame arba sekti. jo, sako, laisvai, bet sako viskas tvarkoj, tau bus paskirta apsauga, palydes i dviraciu nuomos punkta, tada i viesbuti, o tada i orouosta. be to sako tau gerai baigesi, nes galejo nusitempt kur nors i gatvele ir butu blogiau buve. bet jei apsauga paskirs tai, galvoju, tada viskas tvarkoj.

 

mano parodymu uzfiksavimas uztruko ilgai, daugiau nei valanda, bet galvoju jei mane lydes policininkai tai gal su masina nuves i orouosta. bet po to kai baigem, tas policininkas palinkejo man sekmes, sako kai kita karta darysi foto reportaza buk atsargesnis fotkindamas plastakes, nes siaip jos neleidzia, bet buna turistu kurie fotkina irgi. palinkejo sekmes ir sako gali eit. o koridoriuj to suomio nebebuvo, tai klausiu, kas mane palydes, sako niekas, viskas tvarkoj, gali eit. Sakau, kad tas suomis is interpolo sake, kad siek tiek nesaugu man dabar. o jam dzin, sako saugu, nieko neatsitiks, gali eit.

 

tai sedau ant dviracio, o reikejo vaziuot netoli tos konflikto vietos atgal i viesbuti, tai sukau aplinkui, ir pradzioj vis dairydamasis atgal, maza ka, koks juodaodis dar parleks su masina ar dviraciu. nes ten ikalciai garantuoti, policija nusikopijavo ta suomio trumpa filmuka, ten aiskiai matyti tas suteneris, tik nezinau jam kas bus, byla ar kokia bauda. tai as dviraciu parskuodziau i viesbuti, nes laiko mazai buvo iki skrydzio, o orouostas dar 20 km uz Amsterdamo. susimeciau daiktus, persirengiau del visa ko:) ir nuvaziavau i nuomos punkta, grazinau dvirati. tada i tramvaju, i stoti, traukiniu i orouosta, ir kaip tik spejau, nedaug laiko buvo like. ir grizau i Lietuva. o nosis visa laika kraujavo, tik lektuve sustojo. klibinau visaip, tikrinau ar nera luzusi, bet galbut nea, nors ir skauda kai lieti, bet tik apacioj, tai gal nuo smugio cia taip. siandien jau siek tiek normaliau, bet vistiek jauciasi, ir dar patinusi lupa tebera. ant kaklo pora raudonu randu, ant rankos biski nubrozdinta ir melyne kai ta plastake bande kasti. o siaip viskas tvarkoj:))) svarbiausia kad issaugojau juostele, galvojau, kad gali buti visos nuotraukos apsisvietusios, bet tik 4-5 paskutines, ir dar geriausiai kad ta nuotrauka, per kuria problemu turejau, tik dalinai apsisviete! ir kaip tik vieta gera yra, kur ta plastake stovi. va cia kaip tik medziaga reportazui, krauju uzdirbta, bet pats tas bus:) pasigrozekit nuotrauka, man beveik kainavusia nosi:

 

Va tokią, dabar prisimenant smagią „komandiruotę“ turėjau prieš 7 metus Amsterdame – po to jame buvau dar berods porą kartų, bet tokių nesąmonių daryti į galvą nebešovė – vadinasi, pamoka išmokta, nerekomenduoju ir jums.
Tiesa, kai grįžęs viską perpasakojau M-1, jie pakraupo ir neleido jokių detalių apie tai pasakoti eteryje. Teko padaryti paprastą, gražų reportažą apie Amsterdamą, bet nepaisant to vėliau jis man padėjo laimėti „M-1 Eurovasaros“ konkursą tarp 24 dalyvių (Balsas.lt archyvuose dar ir žinutė apie tai mėtosi) – laikiau taip kaip kompensacija mano nosiai 🙂
Vaikai, nedarykit taip, pikti dėdės atbukins jums nosis. Bet anūkams, tiesa, turėtumėt ką papasakoti.
Karolis Žukauskas

Karolis Žukauskas

2 Comments

  • bilt

    xexe ta pusantra para lb. ispudingai praejo :):) Beje Karoli ikelsi nauju ispudziu is savo paskutines keliones? 🙂

    2011 09 07 at 06:46
  • karolis

    Jo, bus, manau netrukus – kažkaip sunku pradėt viską aprašinėt, daug įspūdžių, bet va radau kaip paprastuoju būdu ir video iš Grenlandijos sumontuoti, tai bus ir teksto, ir nuotraukų, ir video 🙂

    2011 09 07 at 08:40

KOMENTUOKITE