6 valandos stebuklingame traukinyje, arba košmaras ant bėgių

6 valandos stebuklingame traukinyje, arba košmaras ant bėgių

Vakar nuo Gili Trawangan salos iki Jogjakartos miesto per dieną išbandėm įvairiausius transportus: laivas (iš Gili Trawangan į Lombok salą), mikriukas (nuo prieplaukos iki Mataram oro uosto), lėktuvas (iš Mataram per valandą nuskridom į Surabayą – kartą ten jau nakvojom), autobusas (iš Surabayos oro uosto į miesto centrą), taksi (iki Surabayos traukinių stoties), traukinys (Surabaya – Jogjakarta, 6 val. važiavimo) ir galiausiai taksi-triratis – nuo Jogjakartos stoties nuvežė iki hostelio.

Daugiausiai dėmesio, kančių ir aprašymų čia vertas traukinys Surabaya-Jogjakarta, todėl nepagailėsiu laiko aprašyt – išgelbėsiu kažkieno gyvybes. Žinojom, kad ekonominė klasė čia baisi, bet buvo patogus laikas, tai nelaukdami geresnio traukinio sėdom Surabayoj į ekonominę klasę – ir 6 val. dardėjom 300 km atstumą iki Jogjakartos už 2,6 dolerius vienam.

Net nežinau nuo ko pradėti – traukinys, žinoma, be kondicionieriaus, prigrūstas žmonių (daugiau nei sėdimų vietų), praviri tik maži langeliai viršuje, pilna prekeivių, vietos nepatogios (panašiai kaip mūsų medinukai, tik apkalti oda). Viskas viename – pirtis, turgus ir cirkas, todėl stebuklingo traukinio pavadinimas jam puikiai tinka.

Pirtis aišku dėl ko – lauke kepina, ventiliacijos beveik jokios, žmonių pilna, tai važiuojam kaip metalinėj dėžutėj – šiltnamyje. Net ir saulei nusileidus nieko gero – taip tvanku, kad abu sėdėjom kiaurai šlapi, tikrai pirtis. Bet to buvo maža, visas šou prasidėjo vos tik traukinys pajudėjo. Jausmas toks, kad visi Gariūnai persikėlė į šį traukinį:) Prasidėjo turgus – visokie prekeiviai vis paeiliui eidavo per vagonus ir siūlydavo savo prekes. Ir ne šiaip praeina pro šalį – rėkia nuolat ką parduoda, o vienu metu jų vagone būdavo mažiausiai kokie penki (traukiniui sustojus prilipdavo ir iki kokių 15 – tada jų visų rėkimas virsdavo dideliu triukšmu ir tiek). Juos galima klausyti valandą, dvi, bet šešias – čia jau kančia:) Ir dar tvakumoje. Kadangi veikti nebuvo ką, po poros valandų aš telefone pradėjau užsirašinėti, kokias prekes jie parduoda. Ir kelionės pabaigoje gavosi toks sąrašas – laikykitės:) (beje, čia viską pardavinėja skirtingi prekeiviai, ir net ne po vieną – eina nuolat su tom pačiom prekėm, bet vis nauji rėksniai): akiniai; kava ir užpilami makaronai; kepti ryžiai (nasi goreng – šitą rėkimą jau žinojom); pagalvėlės; piniginės; sausainiai; kepta vištiena; kukurūzų čipsai; obuoliai; telefono papildymai; laikraščiai; moteriškos rankinės; skaros; vanduo; vaisių kokteiliai; mediniai žaislai; servetėlės; knygos; putpelių kiaušiniai; vaikiškos liniuotės; skutimosi peiliukai; šiltos kojinės (jie ką, išprotėję???); švilpynės; šaukštai salotoms. Atrodo viską surašiau.

Ir čia dar negana – be prekeivių, buvo ir cirkas praktiškai. Tris kartus per vagoną praėjo skirtingos muzikinės grupės (tiksliau gitara + būgnas + dar koks barškutis), garsiausiai giedodami kažką ir bandydami gauti pinigų. Garsiai juoktis pradėjau iš originaliausio bandymo užsidirbti – vienas vaikinukas ėjo per vagonus su tualeto gaivikliu, jį papurkšdavo keliskart (citrininė smarvė ir tiek), o už tai prašydavo pinigų – maždaug, jis mus pakvėpino :)) (tiesa, pamirsau pamineti, kad traukinyje buvo dar ir rukoma – kaip tik salia musu sedeje vyrukai mego gan daznokai parukyt – islepom prie svariu lietuvisku kabaku, reikejo is naujo priprast:)

Porą kartų dar buvo pravesti akli vyrukai – moteriškė už alkūnės veda, sukinėja jo alkūnę su ištiesta ranka ir prašo išmaldos. Matydamas indonezijiečių verslumą, nenustebčiau, kad čia buvo tik dar vienas jų verslo modelis. Ir šitam visam cirke, karštoj pirty ir prigrūstam vagone iš kažkur dar atsiranda žmogus be kojų – juoktis negražu, bet čia jau buvo juokas pro ašaras, leisgyviai sėdim traukinyje, o čia iš kažkur atsiranda šliaužiantis be kojų žmogus, prašantis išmaldos – buvo juokinga iš savęs, kur mes čia pakliuvom:) O po visos šitos lavinos žmonių, nebūtume nustebę, jei kažkas į vagoną būtų atsitempęs ir kokią ožkų bandą pardavimui..

Pirmas 3 kelionės valandas buvo kančia, o po to jau lengviau – matyt organizmas susitaikė su kančia ir nusprendė nebekovoti. Nebuvo kas veikti, tai antrą dalį kelionės mane kankino tokie egzistenciniai klausimai:

  • Ar istorijos eiga atstatys teisingumą ateityje ir šituos traukinius sustatys į vieną eilę su Hitlerio dujų kameromis?
  • Jei Lietuvoje niekada nebus įteisinta eutanazija, ar kaip alternatyvą jai būtų galima paleisti vieną tokį stebuklingą traukinį Vilnius-Klaipėda?
  • Kaip žmogus be kojų įlipo į traukinį ir ar turėjo mokėti už bilietėlį?
  • Kur po galais traukinyje telpa visi prekeiviai – jei visos iki vienos sėdimos vietos užimtos, ar prie traukinio prikabinti mažiausiai 5 vagonai indonezijietiškiems Gariūnams vežti?

Į nė vieną klausimą atsakymo taip ir neradau.

O nuo šiol, sakiau, ne draugams vietoj pasiuntimo velniop bus galima sakyti – eik tu pasivažinėti Indonezijos ekonominiais traukiniais:) Beje, be mūsų ten daugiau nematėm nė vieno turisto – nors ir nesistebim tuo. Patirtis labai įdomi, bet galbūt karto užteks:)

PS: Specialioji ir vienintelė „Lietuvos radijo“ korespondentė Azijos šalims E.G. atsakingai pareiškia, kad jai šis išbandymas visai nebuvo kančia, ir ji mielai dar kartą išbandytų šią transporto priemonę. Bet man atrodo, kad traukinyje jos nuomonė buvo kitokia, čia taip kalba tik gulėdama kondicionuojamo hostelio lovoje. Zemiau yra fotke, kaip ji jautesi traukinyje 🙂

Kaip įrodymas, kokį malonumą turėjom – porą nuotraukų:

Kaip atrodau, taip ir jaučiuosi:



Atrodo geriau nei jaučiasi:

PS: Sedim Jogjakartoj, visai fainas miestas, pirma karta po dvieju savaiciu valgem iprasto europietisko maisto – paprastu sumustiniu:) Anksciau buvo progu, bet nenorejom, o cia pataikem i labai skania vieta. Ryt galvojam pajudet is cia link Sumatros salos per Dzakarta, bet kol kas jokio plano – dabar ieskosiu internete, kaip cia geriausiai vykt, traukiniu, lektuvu ar dar kuo. Visos keliones metu ir neplanuojam daugiau nei 2 dienu i prieki – ot kaifas, niekad tokiu atostogu neturejom :))

PPS: Su Sv. Velykom visus!! Mes ryt jau valgem virtu kiausiniu, gal dar ka nors sugalvosim sitam musulmonu kraste. Siandien buvom dviejose sventyklose, senesnese nei pats Lietuvos paminejimas – ryt parasysim su nuotraukomis.

Karolis Žukauskas

Karolis Žukauskas

12 Comments

  • karolis

    sorry uz paklodes ilgio irasa – bet apie ta stebuklinga traukini as buciau pajegus ir knyga parasyti :))

    2009 04 12 at 12:01
  • Edita

    Kepuriu dar nepaminejai, jie ten megztas siltas nesioja. Vienas su tokia visas 6 valandas ir prasedejo..

    O man is tikruju nebuvo taip baisu, nes buvau nusiteikusi tam, todel gavau tai ko tikejausi, ir mielai dar karta vaziuociau tokiu traukiniu ir tai tik uz 2,6 dolerius!
    Kas buvo sunkiausia, tai aplinkui nuolat rukantys vietiniai. Negalejau ziureti kaip i vaikus eina dumai..

    Bet visa kita labai gera patirtis. Matai kaip daug suzinojai apie vietinius is sios keliones 🙂

    2009 04 12 at 12:06
  • Tadas

    su sventem kliunkiai :D:D
    gerai atrodot.
    matau kad pamegai tuos traukinius ir jo keleivius 😀

    2009 04 12 at 12:49
  • Jurate

    Neperilgi jusu laiskai! Jus tik rasykit! Man tai- kaip gera nuotykiu knyga 🙂 Gal kam atstoja seriala? :))O skaitanciu tikrai daug. Jus kitu net nepazistat… 🙂

    Su Sv.Velykom!!

    2009 04 12 at 16:04
  • Jurate

    Cia vieninteles jusu nuotraukos, kur atrodot tikrai nekaip (atsiprasau 🙂 ).

    2009 04 12 at 16:06
  • karolis

    kliunki Tadai, kiek kiausiniu pas tave sveiku liko po Velyku?:D Gal nori pasivazinet Indonezijos ekonomine klase?:)

    Jurate, ten gerai atrode tik vietiniai, jiem iprastas gyvenimas, mums tai kosmaras..:)

    Atejom is pat ryto i interneto kavine pirkt lektuvo bilietu is Dzakartos i Sumatros salos vidury, nes su autobusu reiktu trenktis 28 valanadas 🙂

    2009 04 13 at 02:47
  • Anonimiškas

    HI, klausyk kiek pagal nuotraukas matau, tai visai gerai ten jum buvo tam traukini – turejot vietas prie lango, niekas ant keliu nesedi, ir jum niekam ant keliu nereik sedet, salimais kaimynai pagarbiu atstumu, ozku karviu ir kitu stambagabariciu daiktu nesiveza…. manau isbandykit dar traukinuka uz 1,5$ gal rasit isganyma:)
    Vykis

    2009 04 13 at 06:54
  • Turiu_kirvi

    Nežinau(nei kada, nei kaip, nei kur), bet seniai jau svajoju bei tikiu, jog ir aš ateityje pasinersiu į kažką panašaus kaip judu 🙂
    Gerų įspūdžių ir sėkmės 😉

    2009 04 13 at 23:35
  • RR

    ot gerai, žinosit dabar kaip lietuvius į sibirą vežė. tik su oru jums labiau nuskilo, nu ir šiaip, galimybę apsipirkti turėjot.

    2009 04 14 at 07:17
  • Edita

    Vyki, o tu ir toki traukini isbandei? As tai mielai, tik Indonezijoje jau manau neiseis is viso su traukiniu pakeliauti, greitai skrisime i Singapura, o veliau Malaizija ir t.t. Tai nebent ten 🙂

    Turiu_kirvi, kiek keliautoju sutikom, praktiskai visi keliauti nusprende del krizes neteke darbu, tad… nelauk 🙂 Visada atsiras priezasciu dar nekeliauti 😛

    2009 04 14 at 09:41
  • karolis

    RR, bet tame traukiny i Sibira nebuvo prekeiviu – del to ne taip blogai jiems ten turejo but.

    2009 04 15 at 14:49
  • Rita

    eeeee, jo, ispudingas traukinys, Pulizerio premijos vertas aprashymas.

    2009 04 16 at 16:16

Comments are closed here.